Pastebi per karantiną pasikeitusius vilniečių prausimosi įpročius

Karantinas pakeitė vilniečių prausimosi įpročius – pasak Vilniaus šilumos tinklų (VŠT), karšto vandens vartojimo duomenys rodo, kad šiokiadieniais sostinės gyventojai prausiasi keliomis valandomis vėliau, nei iki tol.

Vilniaus šildymo ir karšto vandens tiekėjo duomenimis, anksčiau darbo dienai ruošdavęsi 5-7 valandą ryto, dabar didesnė dalis vilniečių maudosi iki 10 valandos.

„Matome, kad pastaruosius metus vilniečiai gyvena „amžino savaitgalio“ ritmu. Turėdavome skirtingus vandens vartojimo įpročius darbo dienomis ir savaitgaliais, tad pastebime, kad tos ribos išnyko, nebėra aiškių valandų, kuomet žmonės prausiasi. Tai reiškia, kad būnant daugiau namie, tai darome, kada patogu“, – BNS sakė VŠT komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

VŠT Tinklo valdymo skyriaus vadovas Vilius Šerėnas tvirtina, kad sprendžiant pagal karšto vandens naudojimo pikus ir atoslūgius, intensyvus ruošimasis darbo dienai Vilniuje iki karantino prasidėdavo apie 5 valandą ryto ir trukdavo iki 7 valandos.

„Tokiu metu dauguma vilniečių išsiruošdavo į darbus, nedidelė dalis darbus pradėdavo kiek vėliau, o nuo maždaug 9 valandos ryto karšto vandens naudojimas stipriai sumenkdavo iki pat vakaro“, – komentare BNS teigė V. Šerėnas.

Anot jo, įmonė buvo išanalizavusi vartotojų įpročius, kadangi nuo karšto vandens poreikio konkrečiu metu priklauso, kiek įrenginių ir kokiu galingumu turi veikti.

Matome, kad pastaruosius metus vilniečiai gyvena „amžino savaitgalio“ ritmu.

VŠT atstovo teigimu, be rytinių piko valandų karšto vandens iki karantino daugiau buvo naudojama vakarais, po darbo dienos, šiuo metu karšto vandens vartojimo padidėjimai darbo dienų rytais ne tokie ryškūs ir tęsiasi ilgiau.

„Galima daryti išvadą, kad žmonės keliasi ir maudosi skirtingu metu. Vakarais karšto vandens poreikis taip pat tapo tolygesnis“, – teigė jis.

Pats didžiausias šuolis visuomet būdavo sekmadienio vakarais – jis tai sieja su gyventojų grįžimu iš sodybų ir kitų vietų bei pasiruošimu naujai darbo ir mokslo savaitei.

VŠT duomenimis, pernai Vilniuje gyvenamuosiuose pastatuose karšto vandens buvo sunaudota virš 6 mln. kubinių metrų – tai 5,5 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė tai siejo su koronaviruso pandemijos metu išaugusiais gyventojų higienos poreikiais.

„Tai reiškia, kad pandemija visgi mus išmokė plauti rankas, apskritai, tie higienos įpročiai pasikeitė į gerąją pusę “, – sakė VŠT atstovė.

Lyginant su 2019-aisiais, pernai labiausiai, t.y. beveik ketvirtadaliu karšto vandens sunaudojimas išaugo liepą. V. Šerėnas pastebi, kad įprastai liepą sunaudojama mažiausiai karšto vandens.

„Panašu, kad šį mėnesį daugiausiai vilniečių išvyksta atostogauti, tačiau pernai liko namuose. Iš 7,5 proc. didesnio karšto vandens suvartojimo matome, jog metų pabaigoje didžiąsias šventes vilniečiai taip pat sutiko namuose“, – teigia VŠT atstovas.

VŠT iš viso tiekia vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių ir yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių