Pasaulis, kvėpuojantis „Depeche Mode“ ritmu

Vai da Lyvis

Vai da Lyvis portretas
Na gerbiamieji, atsiprašau, bet... Išmetus pusę "spektaklio", pasamdžius bent studentiško lygio scenaristą ir su likusia puse daug daug padirbėjus gal ir būtų verta dėmesio. O dabar... Čia nėra spektaklis, nes jame nėra scenarijaus. Praleista puiki proga bent šiek tiek sužaisti simboliais, kurių dainose pilna. Šokyje gi, vos vienas kitas, neišplėtotas, neakcentuotas. Be to nepamačiau ir vaidybos, šokėjai beveik visas dainas judėjo akmeniniais veidais. Taip pat čia nėra ir šokis. Gal aš nenusimanau apie modernųjį šokį ir klasikinį baletą, bet kažkodėl atrodo, kad vis tiek judėti reikia pagal muziką. Šiuo atveju buvo panašiau į gimnastikos pratimų treniruotę, neatsižvelgiant į muzikos tempą ir ritmą. Šokėjai profesionalūs ir fiziškai puikiai pasirodė, tačiau klausant muzikos stebėti šokį buvo sunku, nes šie du elementai nebuvo susiję. Turėjo būti puikus vakaras, tačiau beveik maloniau buvo klausytis muzikos užsimerkus, nei žiūrint į "šokio spektaklį".

Žiūrovas

Žiūrovas portretas
Idėja, šokis patiko. Tačiau tikrai užkliuvo (ir ne vieną kartą) sinchroniškumo nebuvimas. Stebint šokėjus ar šokėjų poras lyg ir viskas gražu, bet stebint kartu labai akivaizdu, kad vienas jau nuleidžia ranką, kitas tik pakelia. Suprantu, kad nelengva tą sinchroniškumą "atidirbti", bet kaip ten bebutų - šoka ne kokie studentai, profesionalūs šokėjai, ne be pirmas šokio spektaklis, taip išgirtas, išreklamuotas... Sakyčiau, savotiška nepagarba žiūrovui.
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių