Quantcast

Paminklas lakūnams iš gimtinės riedulio

Ry­toj Len­ki­jos Mys­li­bu­žo mies­te bus ati­deng­tas pa­mink­las le­gen­di­niams lie­tu­vių la­kū­nams Ste­po­nui Da­riui ir Sta­siui Gi­rė­nui, kurį su­kū­rė kau­nie­tis skulp­to­rius Kęs­tu­tis La­naus­kas.

Il­gai ieš­ko­jo ak­mens

„Svei­ki, pa­trio­tai!" - su Mer­ki­nė­je dir­bu­siu skulp­to­riu­mi ir jo pa­gal­bi­nin­kais pa­si­svei­ki­no skulp­tū­rą įkel­ti į tra­lą at­vy­kęs kra­ni­nin­kas. Po dvie­jų va­lan­dų dar­bo vie­nuo­li­ka to­nų sve­rian­ti skulp­tū­ra jau bu­vo per­kel­ta į sun­kiems svo­riams per­vež­ti skir­tą au­to­mo­bi­lį ir pa­reng­ta ke­lio­nei į Len­ki­ją.

Pas­ta­rą­sias dvi sa­vai­tes skulp­tū­ros dirb­tu­vė­se Mer­ki­nė­je dar­bas vi­rė be­veik iš­ti­są pa­rą. Pap­ras­tai Kau­ne ku­rian­tis me­ni­nin­kas pri­si­pa­ži­no į ato­kią vie­tą skulp­tū­rą per­kė­lęs tam, kad kai­my­nai ne­truk­dy­tų dirb­ti nak­ti­mis, - šli­fuo­jant ak­me­nį, de­ci­be­lai pa­pras­tai vir­ši­ja ra­miu pa­ros me­tu leis­ti­nas nor­mas.

„Il­gai ieš­ko­jau dar­bui tin­ka­mo ak­mens - juo­do gra­ni­to rie­du­lio. Iš­va­ži­nė­jau vi­są Lie­tu­vą, per die­ną įveik­da­mas ir 700 ki­lo­met­rų. Dau­ge­lis rie­du­lių bu­vo per ma­ži, įski­lę ar­ba ne­tin­ka­mos spal­vos",- pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos Kau­no sky­riaus ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos skelb­tą kon­kur­są pa­va­sa­rį lai­mė­jęs K.La­naus­kas. Taip ir ne­ra­dęs juo­dos spal­vos ak­mens, pa­mink­lui pa­nau­do­jo raus­vos ir juo­dos spal­vos tu­rin­tį gra­ni­to rie­du­lį.

Pa­ki­bę per­skel­ta­me dan­gu­je

„Du ak­mens pus­ru­tu­liai at­spin­di la­kū­nų sie­kį sa­vo skry­džiu su­jung­ti du kon­ti­nen­tus. Iš­va­ly­to ak­mens vi­du­je - jų skry­dį pri­me­nan­tis žvaigž­dė­tas dan­gus. Čia - ir šiek tiek pa­slap­ties, nes iki šiol ne­ži­no­mos At­lan­to nu­ga­lė­to­jų žū­ties ap­lin­ky­bės. Vie­na­me pus­ru­tu­lių - tar­si per­skel­to dan­gaus fo­ne pa­ki­bęs „Li­tua­ni­cos" lėk­tu­vas. Skulp­tū­ros for­ma pri­me­na ir avia­ci­jos is­to­ri­ją - vie­nas pir­mų­jų avia­ci­jos prie­mo­nių di­ri­žab­lius", - pa­mink­lo idė­ją aiš­ki­no K.La­naus­kas.

Ak­me­nį skulp­to­rius su ko­man­da skė­lė se­no­viš­kai - iš­grę­žus sky­les, kal­ti me­ta­lo ir ąžuo­lo pleiš­tai. „Tris die­nas įkal­bi­nė­jom ak­me­nį, kad skil­tų. Dir­bom se­nais pa­tik­rin­tais įran­kiais. Atė­jęs vie­ti­nis se­no­lis sa­kė, kad to­kiais pat įran­kiais nau­do­jo­si ang­lies ka­syk­lo­se Si­bi­re", - da­li­jo­si įspū­džiais me­ni­nin­kas. Pers­kė­lus di­džiu­lį rie­du­lį, va­ly­tas, skap­tuo­tas, šli­fuo­tas jo vi­dus.

Ant­ras pa­mink­las Len­ki­jo­je

Iš­vyk­da­mas į Len­ki­ją, K.La­naus­kas var­di­jo dar­bus, ku­riuos rei­kės at­lik­ti vie­to­je: iš­kal­ti teks­tą, su­kom­po­nuo­ti skulp­tū­rą, pa­ka­bin­ti iš ne­rū­di­jan­čio plie­no skulp­to­riaus Ar­tū­ro Bur­nei­kos pa­ga­min­tą „Li­tua­ni­cos" mo­de­lį. Ant gra­ni­to pus­ru­tu­lių kraš­tų lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis va­kar iš­kal­tas teks­tas: „Lie­tu­vių tau­tos did­vy­riams Ste­po­nui Da­riui ir Sta­siui Gi­rė­nui, nu­ga­lė­ju­siems At­lan­tą, - 75-osioms žū­ties me­ti­nėms at­min­ti."

Ne­to­li Mys­li­bu­žo esan­čia­me Pščel­­ni­ko - bu­vu­sia­me Sol­di­no - miš­ke, skris­da­mi iš Či­ka­gos į Kau­ną, la­kū­nai žu­vo 1933 m. nak­tį iš lie­pos 16 į 17 d., iki ke­lio­nės tiks­lo li­kus 650 ki­lo­met­rų.

Nau­ja­sis pa­mink­las S.Da­riui ir S.Gi­rė­nui Mys­li­bu­že iš­kils la­kū­nų var­du pa­va­din­ta­me skve­re­ly­je, ša­lia šv. Gert­rū­dos kop­ly­čios, ku­rio­je, prieš iš­ly­dint į Lie­tu­vą, la­kū­nai bu­vo pa­šar­vo­ti. La­kū­nų žū­ties vie­tą Pščel­ni­ko miš­ke nuo 1936 m. ženk­li­na Vy­tau­to Lands­ber­gio-Žem­kal­nio su­kur­tas pa­mink­las.

„Kau­ne jau se­niai dis­ku­tuo­ta, kad rei­kė­tų įam­žin­ti ir vie­tą, kur lie­tu­vių la­kū­nai bu­vo pa­šar­vo­ti. Ne­ma­nau, kad žyg­dar­bį at­li­ku­siems la­kū­nams ga­li bū­ti per daug pa­mink­lų. Į lie­tu­vių avia­to­rių žū­ties vie­tą ma­žai kas nu­va­žiuo­ja, o nau­ja­sis pa­mink­li­nis ak­muo iš­kils mies­to skve­re, kur ju­dė­ji­mas di­des­nis", - sa­kė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rius Juo­zas Šir­vins­kas. 50 tūks­tan­čių li­tų pa­mink­lui su­kur­ti sky­rė Kul­tū­ros ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos. Bend­ro­mis Lie­tu­vos ir Len­ki­jos lė­šo­mis at­nau­ji­na­mas ir skve­ras, ku­ria­me iš­kils pa­mink­las.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KKK

KKK portretas
Cha,cha, cha, Kaune senai diskutuojama apie Lietuviskos aviacijos lopsio, S.Dariaus ir S.Gireno aerodromo sunaikinima. Va "koncervatoriai" V.Zuromskaite mano, kad atminimui uztenka kuolo su lenta. Zymus tu paciu veikejas Kysarauckas mano, kad Darius ir Girenas cia neatskris, o golfa zaisti reiketu jau sendien . Kaip aerodromu rupinasi visuomene besidangstantis Navicku klanas - tingiu rasyti. Norintys ras. Bet niekas" isverstskuriskumo" aukstajame pilotaze neprilygs E. Gudisauskienei kuri apie mineta jubileju teigia nieko negirdejusi , todel miesto vardu, kulturinei renginio programai skiria 5000lt. Gausu, kaip konservatyviai politikei ir valstybes ramsciui.

A.Freda

A.Freda portretas
,,Darius su Girenu neatskris..." šis valdininko posakis tapo chrestomatiniu teiginiu ir jis pritaikomas daugeliui veikėjų. Na neatskris... ir nėra problemos. PVM pasidalinsim, lentelę pakabinsim, na jei dar dvi pušeles iš Soldino parvešim ir aerodrome pasodinsim, tai ar didesnės garbės didvyriams reikia? O aerodromą tai uždarysims, toks aukso gabalas mieste guli. O kiek babkių pasidarysim!!!

Aleksotiskis

Aleksotiskis portretas
Dienos naujena;VTEK ir Vyr. adminitracinio teismo negryztamai pripazintas kaltu del savu ir valdisku pinigu painiojimo, bei ju naudojimo visiskai saviems tikslams buves Kauno m. administracijos direktorius bei aerodromo pagrobimo is valstybes organizatorius, A. Kysarauskas TS sarasuose sendien reeitinguojasi kaip kandidatas y LR Seima. Na, tai kas pasakys kieno tevyne ir prieglauda yra TS.
VISI KOMENTARAI 6

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių