Kauno vadovai išplatino leidinį apie nuveiktus darbus: daug pagyrų, nė žodžio apie nesėkmes ir šypseną keliančios investicijos į liepas, šiukšliadėžes ir suoliukus.

Apkaltino ir melu

Prieš  artėjančius rinkimus šios savaitės pradžioje kauniečių rankas pasiekė savivaldybės ataskaita už 2007–2008 metų veiklą – "Kaunas: verčiame naują puslapį". Leidinys atrodo solidžiai, verčiant puslapius prieš akis išdygsta iš paukščio skrydžio nufotografuotos statybų aikštelės, išnyra linksmi veidai tarsi peršantys mintį, kad Kaune įgyvendinta tiek daug investicinių projektų, kad gera, saugu ir linksma gyventi.

Peržiūrėjus leidinio turinį aiškėja, kad dabartinė valdžia nevengia prisiimti pirmtakų darbų. Buvęs miesto meras Arvydas Garbaravičius nė nemirktelėjęs rėžė, kad ataskaita – plagiatas ir melas. Anksčiau jis buvo pristatęs leidinį "Kaunas, kuriame gera gyventi". Jame rasta keliasdešimt stiliaus, gramatikos klaidų ir tikrovės neatitinkančių faktų. Tuomet rašyta, kad per metus tiesioginės užsienio investicijos Kaune sudarė vos 3,9 mln. litų. Iš tiesų investuota 1,8 milijardo litų.

Opozicija, su dabartiniu Kauno vadovu Andriumi Kupčinsku priešakyje, tuometinį merą A.Garbaravičių peikė dėl nesugebėjimo parengti ataskaitos. "Matau, kad dabar konservatoriai su partneriais parengė buvusios mano ataskaitos kopiją. O kaip jie tada mane barė, o dabar taip pat elgiasi patys. Tai savireklaminis leidinys, kurio kiekviename puslapyje yra meras Andrius Kupčinskas. Nė vienas iš leidinyje aprašytų didesnių projektų nebuvo pradėtas jam vadovaujant, o visi kiti vadinamieji investiciniai projektai tėra sekama pasaka", – liejosi A.Garbaravičius.

Dėkoja, kad netrukdė

Dabartinės Kauno valdžios ataskaitoje dauguma paminėtų investicinių projektų iš tikro baigti arba vykdomi. Beveik visi jų pradėti įgyvendinti dar prieš šią kadenciją. Tokie projektai, kaip Vytauto didžiojo tilto prietiltis, M.K.Čiurlionio transporto mazgas ar Marvelės gatvės tiesimo darbai – anksčiau atliktų darbų tąsa.

Ataskaitoje paminėta nemažai projektų, įgyvendintų ne savivaldybės: Kauno geležinkelio stotis sutvarkyta Lietuvos valstybės ir "Lietuvos geležinkelių" iniciatyva, valstybės ir ES lėšomis antram gyvenimui prikelta prieplauka Vilijampolėje.

Šių projektų įgyvendintojai sako, kad Kauno valdžiai tegalintys padėkoti, kad netrukdė.
"Prie prieplaukos rekonstrukcijos, savivaldybė prisidėjo tuo, kad mums netrukdė dirbti. Deja, turėjau aiškintis Vyriausybės atstovams, kodėl prašau milijoninių lėšų prieplaukai, prie kurios savivaldybė žada statyti sąvartyną", – prisiminė "Vidaus vandens kelių direkcijos" generalinis direktorius, miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas.

Tualetą įtraukti užmiršo

Kai kurie šios tarybos kadencijos įgyvendinti projektai nutylėti. Nieko neužsimenama apie šiuo metu patį populiariausią statinį – tualetą prie Kauno pilies.
"Tualetas nėra esminis mūsų padarytas darbas",– paklaustas, kodėl ataskaitoje neužsimenama apie tualetą, atkirto Kauno meras A.Kupčinskas.
Pusę milijono litų kainavęs tualetas, žinoma, nėra didžiausia pastaraisiais metais padaryta investicija Kaune. Tačiau jis pareikalavo kur kas daugiau lėšų, nei ataskaitoje vietos radę paprasčiausi ūkiniai darbai: "išlaikant senąją Laisvės alėjos dvasią, šį pavasarį buvo nugenėtos liepos", "atnaujinti suoliukai", "pakeista danga A.Mickevičiaus ir Maironio gatvių pervažose", "vasaros sezono metu šienaujamos" Nemuno ir Neries upių santakos pakrantės, parko pakraščiai, "nudažyti troleibusų kontaktinio tinklo stulpai".

Garsusis tualetas taip pat nerado vietos ataskaitoje šalia šiek tiek daugiau kainavusių žaidimų aikštelių, tiek pat kainuosiančių investicijų į dviračių takų plėtrą ar net mažiau lėšų pareikalavusių vaizdo kamerų prie Pažaislio vienuolyno įrengimo ir amfiteatro senamiestyje pastatymo.

Amfiteatras, kaip ir tualetas, pagarsėjo skandalu. Kauno apskrities viršininko administracija buvo pasirengusi statinį nugriauti, nes savivaldybė įsigudrino jį statyti be reikalingų leidimų. Apie skandalą neužsimenama ir didžiuojantis 2-osios klinikinės ligoninės antžemine galerija. Jos statybų eiga buvo susidomėjusi ir Valstybės kontrolė.

Nepripažįsta jokių klaidų

Dabartinė valdžia nemažai nuveikė spręsdama Kauno logistikos centro įrengimo klausimą Karmėlavoje. Savivaldybėje yra rekomendaciniai raštai, A.Kupčinskas vyko derėtis į Vilnių dėl jo įrengimo, tačiau meras pats "Kauno dienai" pripažino, kad centro likimas spręsis tik susirinkus kitos kadencijos Seimui. Perskaitęs ataskaitą, susidarai įspūdį, kad Karmėlavoje logistikos centro statyba prasidės po kelių dienų.

Ataskaitoje neužsiminta ir apie žlugusius bei sustabdytus projektus. Prie Marvelės gatvės tiesybos projekto aprašymo nepaminėta, kad dėl savivaldybės nesugebėjimo laiku ir tinkamai sutvarkyti dokumentų, miestas prarado devynis milijonus iš ES fondų.
Giriamasi, kad atliktas S.Dariaus ir S.Girėno tribūnų konstrukcijų techninės būklės tyrimas, tačiau nė žodžiu neužsimenama, kad savivaldybė praktiškai nesvarstė verslininkų pasiūlymo į stadioną investuoti 77 milijonų litų. Nutylėta ir apie tuos, kurie siūlėsi investuoti šimtus milijonų litų Aleksoto aerodromo teritorijos dalyje.

"Pasigirti mes galime ir tai nėra blogai. Jeigu šiek tiek ir pameluota ataskaitoje, viską bus galima sutvarkyti ateityje. Kaunas vystosi, eina į priekį, bet lėtai. Galėtume eiti greičiau, jei miesto vadovai pripažintų savo klaidas ir jas taisytų", – pastebėjo G.Labanauskas.

Savivaldybės veiklos ataskaitoje Kauno miesto merui A.Kupčinskui skirtas ne pats mažiausias vaidmuo. Minima, kad potvarkiu organizuojamos didelės miesto šventės, jis netgi lemia "aukščiausių Europos Sąjungos institucijų sprendimus".

"Tiesiogiai sprendimų nepriimu, bet dalyvauju Europos Parlamento komitete, kurio nariai pateikia tam tikrus pasiūlymus. Dabar tiksliai negalėčiau pasakyti, kokius konkrečiai pasiūlymus mes pateikėme. Reikėtų pasitikslinti",– prieš skrydį iš Izraelio į Lietuvą telefonu kalbėjo A.Kupčinskas.

Mečislovas Rondomanskas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Nenoriu dabartinės valdžios peikti. Ją reikia paskatinti. Su šios kadencijos valdžia bent jau buvome kelis kartus susitikę pasikalbėti.

Meras su pavaduotoju buvo atėję į prieš gerus metus Olandijos ambasados organizuotą seminarą, skirtą valdžiai ir verslui bendradarbiauti. Valdžiai gal trūksta patirties, bet ji turi noro kalbėti ir išgirsti, daro konkrečius žingsnius į priekį. Žinoma, verslas visada nori, kad bendradarbiavimas su savivaldybe vyktų sklandžiau, projektai būtų įgyvendinami greičiau, bet reikia pripažinti, kad ir pačių verslininkų pasiūlymų nėra labai daug. Pasistengti reikia ne tik savivaldybei, bet ir verslui.

Arvydas Žilevičius

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys
Kaune padaryta daug gerų darbų, bet iš kur man žinoti, ar dabartinė valdžia vykdo rinkimų pažadus. Gal ji padarė net daugiau, bet žmonės neturi su kuo palyginti. Yra strateginis planas, kuriuo reiktų vadovautis. Iš jo būtų matyti, ar viskas padaryta, bet to plano aš nemačiau. Iš konteksto ištraukiamas Vytauto Didžiojo tilto prietilčio projektas ir visi plojame rankomis.

Bet juk tai nei skustas, nei luptas produktas. Jo nauda matysis tik tada, kai bus visiškai atidaryta Marvelės gatvė, įrengta estakada prie M.K.Čiurlionio tilto. Šios bendros vieno projekto dalys turėjo būti baigtos statyti kartu. O kaip bus su Vilijampolės tiltu? Taip pat, kaip ir su Vytauto Didžiojo. Rekonstruos, o paskui tik pradės galvoti apie prietilčius, nes Kaunas neturi jokios kompleksinės ateities plėtros vizijos. Mes negalime investuotojams pasakyti, kokia yra mūsų strategija, kur eina miestas. Valdžia išskėstomis rankomis laukia užsieniečių verslininkų pasiūlymų, o su lietuviais praktiškai nekalba. Ar mums reikia steigti užsienietiškas bendroves, kad su mumis pradėtų kalbėti normalia kalba? Valdžia neieško galimybių, kaip įgyvendinti projektus naudojant vietinius resursus. Viskas vyksta verslininkų iniciatyva ir beveik viskas, kas Kaune pastatyta, yra vietinių verslininkų nuopelnas.