Netipiška matematikė bendraminčius užkrėtė kūrybine veikla

„Aš labai tikėjau savo idėja, o jeigu tiki tuo, ką darai, viskas įmanoma“, – sako vilnietė Justė Pupelienė, užsibrėžusi suburti Pilaitės mikrorajono bendruomenę ir sukurti kuo daugiau veiklų tiek kitiems, tiek savo šeimai. Ir jai pavyksta – vis daugiau rajono žmonių renkasi leisti laiką ir kažką veikti kartu.

Susikūrė tai, ko trūko

J.Pupelienė – matematikė, kaip pati sako, tiksliukė iki kaulų smegenų. Matematika ir buhalterija jai visada buvo smagūs dalykai. Tačiau visą gyvenimą šalia profesijos ir darbo ji užsiimdavo ir rankdarbiais. Juokauja: netipiškas atvejis – matematikė, bet mėgsta meną, strateginio mąstymo, bet kūryba jai labai prie širdies. Net dekoruodama gimtadienio stalą ji gali būti labai laiminga.

Kai šiek tiek daugiau nei prieš trejus metus atsikraustė gyventi į Pilaitės mikrorajoną, moteriai ir jos pradinukei dukrai pritrūko veiklų savame rajone. Todėl kilo idėja kažką sukurti ir bent šiek tiek suaktyvinti Pilaitės bendruomenę.

„Mūsų veiklos gimsta iš to, ko mums trūksta. Juk jeigu mums trūksta sijono – imame ir pasisiuvame. Tai ir čia panašiai: man trūko – ir aš pasidariau“, – sako Justė.

Ji pabandė vesti kūrybines dirbtuves šeimoms. Kadangi artėjo Kalėdos, mokė susirinkusiuosius pasigaminti advento kalendorius, vainikus. „Man taip patiko – net pati negalėjau patikėti. Dingo auditorijos baimė – atsistodavau prieš 30 suaugusių žmonių ir visiškai laisvai kalbėdavau, be baimės tuos užsiėmimus vesdavau“, – prisimena pašnekovė.

Užsiėmimams ji nuomojo patalpas, tad vakarais tiesiog susikraudavo priemones į automobilio bagažinę, nusiveždavo, o paskui temdavo viską stačiais laiptais, po renginio – atgal. Vis dėlto nuo savo naujai atrastos veiklos moteris sako kaifavusi.

„Man patiko tai, kad įkvepiu žmones kurti, atsipalaiduoti. Įkvepiu skirti laiko sau, savo vaikui, savo draugei, galiausiai tam, kas miela širdžiai, – sako J.Pupelienė. – Negana to, kai dirbame rankomis, mūsų protas ilsisi nuo neplautų indų ar kitų nebaigtų darbų.“

Tikėjo savo idėja

Taip padirbėjusi du mėnesius pašnekovė suprato, kad nori turėti savo erdvę, kur galėtų nuolat su bendramintėmis užsiimti įvairiomis veiklomis, tad pradėjo ieškoti nuolatinių patalpų. Rado jas, išsinuomojo, susiremontavo, įsirengė ir prieš trejus metus vasarį veiklą pradėjo jos įkurta studija „Laikas sau“, organizuojanti įvairias vaikų, moterų, šeimų kūrybines dirbtuves, vaikų stovyklas, gimtadienius ir šventes.

Tiesa, dar iki spalio J.Pupelienė dirbo ir buhaltere savo ankstesniame darbe. Kaip pati sako, blaškėsi tarp dviejų kardinaliai skirtingų veiklų. Pastebėjusi, kad yra didelis poreikis, vasarą pamėgino organizuoti dienos stovyklas rajono vaikams. Tai pasiteisino ir jai pačiai labai patiko. Moterį ėmė kviesti įvairios įmonės rengti kūrybinių dirbtuvių.

„Veiklos buvo daug, norinčių dalyvauti – pakankamai, tad galiausiai atsisveikinau su buhalterija, pradėjau dirbti tik studijoje ir dabar esu labai laiminga, – tikina Justė. – Negaliu sakyti, kad į visą šią veiklą nėriau stačia galva – juk tą pačią dieną iš darbo neišėjau. Ne be reikalo esu matematikė, buvo ir strateginis-buhalterinis apskaičiavimas. Taip, smagu daryti kažką dėl malonumo, bet pinigų pragyvenimui irgi reikia. Tad skaičiavimo menas čia pravertė. Realiai turėjau vienintelę draugę, kuri sakė: „Daryk, jeigu daug dirbsi – bus gerai.“ Vyras, mama ir sesė atsargiai žiūrėjo į mano sumanymą. Bet aš labai tikėjau savo idėja, o jeigu tiki tuo, ką darai, – viskas įmanoma.“

Man patiko tai, kad įkvepiu žmones kurti, atsipalaiduoti. Įkvepiu skirti laiko sau, savo vaikui, savo draugei, galiausiai tam, kas miela širdžiai.

Mokosi ir pati

Įkūrusi studiją J.Pupelienė planavo ir vedė kūrybines veiklas šeimoms, moterims, vaikams – bendraminčių kompanija kūrė rankdarbius, užsiėmė įvairiomis veiklomis. Tada, kaip sako Justė, pasaulį ištiko kovidas su visomis savo peripetijomis. Lietuvoje paskelbus karantiną ir uždraudus veiklas, studijos duris teko užverti ir jai.

„Žinote, jeigu dar prieš kokius trejus metus man kas būtų pasakęs, kad aš vesiu kūrybines dirbtuves online ar Mančesterio lietuviams, būčiau tikrai nuoširdžiai prie smilkinio pasukiojusi pirštu. Pasirodo – galima, – sako moteris. – Paaiškėjo, kad priemones galima sudėti į dėžutes ir išsiųsti paštu, o paskui per ekranus mokyti žmones, kaip kažką pasidaryti namuose, ir tie žmonės gali būti net kitame pasaulio krašte. Todėl negaliu sakyti, kad karantinas buvo tik blogai – jis privertė galvoti ir išmokti naujų dalykų.“

Tiesa, išgyventi karantino laikotarpį padėjo Justės profesija ir tai, kad jai visada patiko mokyti matematikos vaikus – korepetitore dirbo dar tada, kai nebuvo sukūrusi savo studijos. Per karantiną jos pagalba mokiniams buvo ypač reikalinga.

„Jeigu ne mano kaip repetitorės pamokos, per karantiną man greičiausiai būtų tekę grįžti į samdomą darbą. Bet dabar aš turiu dvi kardinaliai skirtingas veiklas, kurios man visomis prasmėmis duoda labai puikių rezultatų“, – sako pašnekovė.

Ką veikti studijoje, sugalvoja jos įkūrėja, atsižvelgdama ir į moterų pageidavimus. Tiesa, pastaruoju metu ieškant idėjų tenka nemažai laiko praleisti internete, nes per trejus metus viską, ką pati mokėjo, jau perteikė kitiems. Kartais kviečiasi lektorių, o tada ir pati mokosi vienokių ar kitokių technikų.

Dirbdama su vaikais J.Pupelienė stengiasi ne tik dėl to, kad jiems būtų linksma, bet ir kad būtų naudinga – daugiau dėmesio skiria tvarumui, antrinių žaliavų panaudojimui.

Aktyviausi studijos veiklos periodai – Kalėdos ir vasaros laikotarpis, kai reikia užimti vaikus. Dabar Justei labai norisi kurti Velykoms. Advento vainiką pasidaryti yra madinga, o Velykų – vis dar nepopuliaru. Tačiau vis dažniau iš moterų ji išgirsta pageidavimų išmokti kokių nors tradicinių dalykų, pavyzdžiui, gaminti tradicinius lietuviškus patiekalus. „Grįžtame į pradžių pradžią“, – sako pašnekovė.

Norintiems yra ką veikti

J.Pupelienės teigimu, per trejus metus susiformavo tam tikra aktyvių Pilaitės gyventojų bendruomenė. Negana to, praeitą vasarą ji su dar dviem kaimynėmis įkūrė bendruomenę „Aktyvi Pilaitė“, kurios siekis – dar labiau įtraukti vietinius gyventojus, kad kuo daugiau renginių ir veiklų būtų Pilaitėje, nereikėtų važiuoti į miestą. Juk Pilaitė kažkada buvo statyta kaip atskiras megapolis, tad norisi, kad joje būtų kuo daugiau veiklų.

Ar lengva įtraukti pilaitiškius į įvairias veiklas? „Nelengva, – sako aktyvi moteris. – Pilaitė – vadinamasis miegamasis rajonas, gyventojai įpratę savo narveliuose būti ir nežinia ką veikti, tad nieko nuostabaus, kad juos sunku išjudinti. To žmonių aktyvumo norėtųsi didesnio, bet tai – tik įdirbio klausimas.“

„Aktyvi Pilaitė“ pernai suorganizavo Šeimų šventę – visi į ją susirinkusieji linksmai leido laiką. Dabar Justė turi tikslą išpopuliarinti ir padaryti tradicinėmis Pilaitėje „Spalvotas vakarienes“.

„Visi žinome „Baltas vakarienes“, tad daryti tą patį – neįdomu, reikia kitaip. Todėl mes sugalvojome rengti „Spalvotas vakarienes“. Pernai jau įvyko keli renginiai: susitikome gamtoje, gaminome daržovių troškinį, kad būtų daugiau spalvų, – pasakoja fantazijos nestokojanti moteris. – Šiemet „Aktyvi Pilaitė“ net gavo šiems renginiams savivaldybės finansavimą, tad tikiu, kad tokių bendruomenės renginių, jaukių vakarų kartu bus daugiau. Manau, dabartinėje situacijoje bendruomeniškumas ypač svarbus ir reikalingas.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių