Neprailgusi Joninių naktis

Trumpiausią metų naktį laužai sostinėje įsiliepsnojo dar nesutemus. Dainomis, šokiais ir tradiciniais burtais vilniečiai pradėjo Joninių šventę.

Pasirinkti, kur švęsti Jonines buvo kur. Nuo 19 val. Verkių regioniniame parke prasidėjo tradicinė Rasų šventė, kurioje koncertavo folkloro ansamblis „Jorė“, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ ir liaudies dainų klubas „Raskila“.

Į šventę dalyviai susinešė savo užkandžius, klausėsi vaistažolių žinovės patarimų, būrėjų pranašysčių, šoko rateliuose.

Pasiilgę ramaus, jaukaus vakaro tuo pačiu metu, 19 val. rinkosi į šv. Jonų bažnyčią, kurioje koncertavo garsiausias šiuo metu pasaulyje vargonininkas Guy Bovet iš Šveicarijos.
Šis muzikas, kompozitorius, kurio nuopelnai muzikos padangėje lyginami su Mstislavo Rostropovičiaus ar Yehudi Menuhino, Lietuvoje koncertavo po 30 metų pertraukos.

Bene didžiausias Joninių šventėjų būrys susirinko senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje. Po darbų pradėję registruotis į senąsias tradicijas puoselėjančią šventę žmonės čia liko linksmintis iki paryčių. Nors daugelis negailėjo jėgų šėldami šventiniuose koncertuose, tačiau visgi nenorėjo praleisti progos ryte pasitikti saulę.

Joninės taip pat tradiciškai buvo švenčiamos įvairiuose Vilniaus baruose ir restoranuose. Kokteilių ir vyno bare „Mano alibi“ prasidėjusios šventės organizatoriai siūlė ne tik ypatingą šventinį meniu, bet ir leido savo klientams linksmintis iki pat paryčių.

„Forum Palace“ restoranas „Terazza“ bandė prisivilioti žmones diskžokėjų pasirodymais, restoranas „Tores“ prisiminė pagoniškas tradicijas.

Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventė minima daugelyje pasaulio kultūrų. Lietuvoje seniau ji vadinta Rasų švente, vėliau, įsitvirtinus krikščionybei, prigijo Joninių vardas. Nuo seno tikėta, kad Joninių naktis stebuklinga, todėl jos metu buvo atliekamos įvairios apeigos, renkamos vaistažolės, buriama ateitis.