Būtina imtis priemonių

Minėto tyrimo vadovė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė "Vilniaus dienai" teigė, kad esama situacija pažeidžia neįgaliųjų teises gauti gydymą.

"Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad pasaulyje yra daugiau nei milijardas žmonių, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Tai kas septintas pasaulio gyventojas. Žmonės su negalia turi tų pačių pagrindinių sveikatos poreikių, kaip ir kiti gyventojai, tačiau du kartus labiau tikėtina, kad juos gydantys gydytojai neturės tinkamų įgūdžių ir įrangos, tris kartus labiau tikėtina, kad gydymo paslaugos jiems bus nesuteiktos ir keturis kartus labiau tikėtina, kad su jais bus nederamai elgiamasi sveikatos priežiūros sistemoje. Niekas neanalizavo, kiek tokių atvejų pasitaiko mūsų šalyje, tačiau tiek šis tyrimas, tiek neįgaliųjų istorijos parodo, kad mūsų šalyje situacija tikrai liūdna", – sako R.Kavaliauskaitė.

Savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti neįgaliesiems po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą, tačiau merai atsisakė jį pasirašyti.

Anot jos, situaciją dar pablogina netiksliai pateikiama informacija arba gydymo įstaigų apsileidimas. Pavyzdžiui, įstaigos turi keltuvus neįgaliesiems, tačiau personalas neapmokytas, kaip su jais elgtis, nėra kaip pranešti apie atvykusį neįgalųjį – prie keltuvo nėra nei skambučio, nei nurodyto telefono numerio, keltuvas sugedęs arba personalas, stengdamasis išvengti papildomų rūpesčių, sako, kad jis sugedęs.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų sąjungos vadovės, pernai žmonių su negalia organizacijos Vilniuje surengė eitynes, kurių vienas iš reikalavimų buvo pritaikyta aplinka, užtikrinanti lygias neįgaliųjų galimybes. Šių eitynių metu savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą. Tačiau merai atsisakė jį pasirašyti, teigdami, kad lėšų įstaigų prieinamumui gerinti turėtų skirti Vyriausybė.

Susirūpino ir seimūnai

Tokios apverktinos padėties priežastis nusprendę išsiaiškinti keli Seimo nariai sako, kad dar 2001 m. birželio 14 d. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme nurodyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Įeigos ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties lankytojams skirtos patalpos – registracijos, laukimo patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt. – turi būti tokios, kad būtų užtikrintas laisvas šių žmonių judėjimas. Tačiau detalesnį sveikatos priežiūros įstaigų patalpų pritaikymą reglamentuoja higienos normos, kuriose nėra aiškiai įtvirtintų reikalavimų jas pritaikyti neįgaliesiems. Tad, išduodant licencijas, į tai tiesiog numojama ranka.

Parlamentarai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, ragindami imtis aktyvių veiksmų, kad teisės aktų reikalavimai dėl patalpų ir pastatų, kuriuose teikiamos ar ketinamos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pritaikymo neįgaliesiems būtų tinkamai įgyvendinti.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistė Ilona Šakienė, ministerija siekia, kad gydymo įstaigose besilankantiems specialiųjų poreikių, susijusių su bet kokia negalia, turintiems pacientams specialieji poreikiai netaptų kliūtimi gauti kokybiškas paslaugas.

Pasak SAM atstovų, gydymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams procesas yra nuolat stebimas. Paskutinė atlikta analizė parodė, kad iš 60 savivaldybių šeimos gydytojų patalpos ir įranga neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 38 savivaldybėse, iš dalies – 20 savivaldybių, nepritaikyta – dviejose savivaldybėse. Daugumoje gydymo įstaigų, kurios neįgaliųjų poreikiams pritaikytos iš dalies, nėra liftų, tačiau neįgaliesiems paslaugos yra teikiamos pirmame aukšte. Taip pat kai kuriose iš jų nepritaikyti sanitariniai mazgai, durų plotis, nėra automatiškai atsidarančių durų, reikiamame aukšte įrengtų jungiklių, ne visi slenksčiai reikiamo aukščio.

Pasak SAM ES paramos skyriaus vedėjos Editos Laurinavičienės, siekiant gerinti situaciją, yra skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Pasinaudodamos ES parama devynios įstaigos įgyvendino projektus ir pritaikė infrastruktūrą neįgaliesiems, o šiuo metu projektus įgyvendina šešios rajono lygmens įstaigos. Visi projektai pagal šią priemonę turėtų būti baigti įgyvendinti 2019 m.

Planuojant ES struktūrinių fondų lėšas 2021–2027 m. periodui, numatoma tęsti finansavimą sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliesiems. Planuojama ypatingą dėmesį skirti gydymo įstaigų pritaikymui regos negalią turintiems pacientams.

Taip pat finansuojama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų narių gebėjimų teikti priežiūros ir pagalbos paslaugas neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms namuose stiprinimas ir jų rėmimas sudarant priežiūros programas. Vykdomas projektas "Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas", kuris pagerins odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. O Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo du gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo projektus, kurių metu numatyta tobulinti kvalifikaciją neįgaliųjų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos, specialiųjų poreikių pažinimo, aplinkos pritaikymo ir panašiomis temomis.