Situacija apgailėtina

Tyrimą apie fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių gydymo paskirties įstaigose Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliko Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 340 sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau daugiau nei pusės jų patalpos nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir net 74,4 proc. – žmonėms su regos negalia. Keisčiausia, tačiau sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kurios nepritaikytos žmonėms su negalia, gausu net sostinėje.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo tyrimo grupės narė Ugnė Šakūnienė, Vilniuje buvo apklaustos 27 valstybinės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos.

Dešimties įstaigų atstovai tyrėjus užtikrino, kad prie jų įrengtos parkavimo vietos yra pritaikytos žmonėms su negalia (vietos pažymėtos, yra palikta vietos išlipti, žmogui besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, vaikštyne ar ramentais, lygių skirtumas tarp automobiliu stovėjimo aikštelės ir šaligatvio yra ne didesnis nei 150 mm). Penkios įstaigos atsakė, kad prie jų parkavimo vietos neįgaliesiems neįrengtos, o prie keturių įstaigų parkavimo vietų iš viso nėra.

Tik viena įstaiga užtikrino, kad jos pagrindinis įėjimas į pastatą yra lygus, be jokių slenksčių. Prie šešiolikos įstaigų įrengtas išorinis nuolydis (pandusas) arba keltuvas, į tris įstaigas neįgalieji gali patekti ne per pagrindinį įėjimą, net į septynias įstaigas žmonėms su negalia patekti neįmanoma.

Devyniolika įstaigų teigė, kad pandusas jose įrengtas laikantis visų Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimų. Į pastatą žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, gali įvažiuoti savarankiškai, be kitų pagalbos. Dviejose įstaigose – Vilkpėdės ligoninėje ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje –  pandusai įrengti visiškai nesilaikant STR reikalavimų. Net ir su asistento pagalba tokiu pandusu važiuoti pavojinga.

Tik aštuoniolikoje įstaigų durys ne siauresnės nei 85 cm pločio – pro tokias duris žmogus su neįgaliojo vežimėliu gali laisvai įvažiuoti. Kitų įstaigų durys, deja, siauresnės.

Į klausimą, ar įstaigoje yra galimybė žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, judėti tarp pastato aukštų, trylika įstaigų atsakė, kad pastate yra liftas, kurio durys platesnės nei 85 cm, kabina yra bent 110 cm pločio ir 140 cm ilgio, valdymo mygtukai įrengti 90–120 cm aukštyje. Aštuoniose įstaigose judėti tarp aukštų nėra galimybių.

Tik viena įstaiga – Šv. Roko ligoninė – pritaikyta žmonėms su regėjimo negalia. Kai kurios įstaigos turi tik vieną kitą pritaikymo silpnaregiams elementą, pavyzdžiui, ryškiai pažymėtos durys, laiptų pakopos, įrengti apsauginiai borteliai nuo atsikišusių elementų ir konstrukcijų, ant liftų iškvietimo ir valdymo prietaisų informacija pateikta Brailio raštu. Tačiau net penkiolika įstaigų visiškai nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia.

Tik šešiose įstaigose įrengtas informacinis langelis, kurio aukštis neviršija 85 cm. Vos viena įstaiga – Šeškinės poliklinika – turi sensorinius prietaisus ar kitą paslaugų registracijos įrangą ir ji įrengta tokiame aukštyje, kad ja galėtų pasinaudoti žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje. Trylika įstaigų registratūros nepritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Tik trijose įstaigose – Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, Vilniaus gimdymo namuose ir Šv. Roko ligoninėje – visuose aukštuose yra tualetai, dušai ar vonios, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir atitinkantis visus STR reikalavimus. Žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais gali savarankiškai jais naudotis. Kitose įstaigose yra tik po vieną pritaikytą tualetą, dar kitur tualetas pritaikytas tik iš dalies, bet net vienuolikoje įstaigų žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, visiškai negali pasinaudoti tualetu.

Tik keturiose įstaigose visos palatos pritaikytos neįgaliesiems.

Tyrimai – koridoriuje

Tik viena įstaiga, Šv. Roko ligoninė, į klausimą, ar joje esančios sporto ir fizinės kultūros patalpos, baseinai yra prieinami žmonėms su negalia, atsakė teigiamai. Dar šešiose įstaigose šios patalpos pritaikytos iš dalies.

Į klausimą, ar įstaigoje naudojama medicinine įranga –  ginekologinėmis kėdėmis, rentgeno aparatūra, odontologo ir kita diagnostine įranga – gali pasinaudoti žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais ar turintys kitų negalių, tik penkios įstaigos atsakė teigiamai. Kitos įstaigos turi vieną kitą medicininį įrenginį, kuriuo gali pasinaudoti neįgalieji. Nors didžioji dalis įstaigų paslaugas neįgaliesiems teiktų, ypač, jei neįgalusis ateitų su lydinčiu asmeniu, net ir neturėdami reikalingos įrangos, penkios įstaigos neįgaliųjų iš viso nepriimtų.

Paprašius pačias įstaigas įvertinti savo prieinamumą, tik trys –  Vilniaus gimdymo namai, Karoliniškių poliklinika, Šv. Roko ligoninė – patvirtino, kad jų įstaigos pritaikytos, žmonės su negalia gali savarankiškai judėti visame pastate. Dvi įstaigos – Vilniaus priklausomybės ligų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – atsakė, kad jos yra visiškai neprieinamos, kitos įstaigos pritaikytos iš dalies.

"Neseniai mano kolegei, judančiai neįgaliojo vežimėliu, reikėjo atlikti nosiaryklės tyrimą, tačiau poliklinikoje ji negalėjo įvažiuoti į kabinetą – jis buvo per ankštas. Tad jai, kosinčiai ir žiaukčiojančiai, tą tyrimą atliko koridoriuje, tarp visų laukiančių pacientų, – esamą situaciją realiu pavyzdžiu iliustravo U.Šakūnienė. – Žmogus gydymo įstaigoje, ypač atliekant invazines procedūras, ir taip patiria stresą, o šiuo atveju stresas buvo nepalyginti didesnis."

Pasak jos, ne kartą traumas patyrę ir dėl to neįgaliųjų vežimėliais judantys neįgalieji, kurie visiškai negali atsistoti, buvo prašomi nors trumpam tai padaryti, pavyzdžiui, šviečiant plaučius, nes aparatas nepritaikytas šviesti sėdint ar gulint. Šiuo metu neįgaliesiems pritaikytų aparatų daugėja, bet tikrai ne visos gydymo įstaigos juos turi. Tad apie orumą tokiais atvejais sudėtinga kalbėti.