- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip įprasta, jau gegužę Vilniuje turėtų pradėti veikti miesto fontanai. Planuojama, kad vilniečius bei miesto svečius šią vasarą jų džiugins ne 15, kaip ankstesniais metais, o 16 – jei darbai bus baigti laiku, vanduo vėl sruvens ir kaskadomis prie Operos ir baleto teatro. Tačiau kai kurių kitų fontanų "atsigavimo" dar teks palaukti.
Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius, jau daugelį metų pirmosiomis gegužės dienomis sostinėje įjungiama 15 miesto fontanų. Visi miesto fontanai veikia iki sezono pabaigos – rugsėjo 30 d. arba kol leidžia oro sąlygos.
Fontanų priežiūra miestui kasmet kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Už fontanų priežiūrą yra atsakinga bendrovė "Poolservice LT".
Remontas centre
Šiemet veikiančių sostinės fontanų sąrašas turėtų pasipildyti dar vienu – pernai vasarą pradėtas tvarkyti bene dešimtmetį neveikęs Operos ir baleto teatro fontanas ir jo prieigos. Kartu bus atnaujintos fontano granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, įrengtas visiškai naujas vamzdynas, vandens baseino hidroizoliacija, pakeista elektros instaliacija, povandeninis spalvotas apšvietimas, įrengiama automatinė vandens dezinfekcijos sistema, vandens lygio kontrolė ir kt.
Atnaujinant fontaną bus sutvarkytos ir prieigos: atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą: Vilniaus gatvės dalyje ir J.Lelevelio gatvėje, A.Vienuolio, A.Goštauto gatvėse. Visi darbai turėtų kainuoti maždaug 540 tūkst. eurų.
Planuojama, kad fontanas prie Operos ir baleto teatro pradės veikti jau gegužę, tačiau kol kas darbai nebaigti, objektas dar neatiduotas naudoti.
Pernai birželį Lukiškių aikštėje pradėjo veikti Baltijos šalyse analogų neturintis interaktyvus fontanas. Jo unikalumas tas, jog fontano plotą stebi specialios kameros, kurios pagal žmogaus judesius ar judėjimo kryptį aktyvuoja vandens sroves. Srovių formos ir aukščiai keičiasi pagal sudarytą veikimo scenarijų, vandens srovės forma gali kisti iki 10 kartų per sekundę. Be to, srovės yra apšviestos spalvas keičiančiu ekonomišku apšvietimu, kiekvienas šviestuvas veikia tiek atskirai, tiek sinchroniškai su kitais šviestuvais. Fontane nėra atviro vandens baseino, todėl jis saugus vaikams, o vandens rezervas laikomas specialioje talpykloje po žeme. Vilniečius interaktyvus fontanas džiugins ir šiais metais.
Pasisekė ne visiems
Bene daugiausia visuomenės diskusijų prieš šešerius metus sukėlė ir vis dar kelia fontano teritorijos Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, likimas. 1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio sukurtas ir į Kultūros paveldo registrą įtrauktas fontanas nustojo veikti maždaug prieš 10 metų.
2013 m., kai Lietuva rengėsi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, nuo fontano buvo nuimti nerūdijančio plieno purkštuvai, o jo vandens rezervuaras užpiltas skalda ir žemėmis, pasodintas gėlynas "Nenušienauta pieva", vaizduojantis laukinę lietuvišką pievą. Pats Seimo fontanas virto keturiais skirtingais Europos žemėlapiais, kuriuose buvo pavaizduotos Lietuvos valstybės sienos keturiais skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Nors iš pradžių buvo kalbų, kad Seimo fontanas bus rekonstruotas, tam lėšų taip ir neatsirado.
Kažkur dingo ir nerūdijančio plieno fontano purkštuvai. Tad šis fontanas greičiausiai nebeatgims. Teigiama, kad grąžinti senojo fontano neįmanoma, mat jis buvo padarytas pačioje sovietmečio pabaigoje – neturint nei normalių technologijų fontanui, nei normalių siurblių. Pats fontano baseinas įrengtas virš tunelio, o konstrukcija, nuolatos veikiama vibracijų, juda. Fontano vonia-baseinas sutrūkę, visa fontano vandens sistema sugedusi, surūdijusi.
Nori priglausti Seimas
G.Runovičiaus teigimu, kasmet Seimo fontanui užsodinti gėlėmis ir jo priežiūrai Vilniaus savivaldybė skiria apie 25 tūkst. eurų. Tačiau Seimo nariai ne kartą viešai yra sakę, jog kasmet miesto valdžiai reikia priminti, kad prie parlamento, miestą ir šalį reprezentuojančioje vietoje, esantį gėlyną reikia ne tik pasodinti, bet ir prižiūrėti. Žmonės galvoja, jog fontano teritorija priklauso parlamentui ir šis nesugeba susitvarkyti. Todėl Seimo valdyba panoro, kad fontano teritorija taptų nebe Vilniaus miesto savivaldybės, o Seimo.
"Jeigu Seimo kanceliarija prašytų, sklypą, kuriame buvo fontanas, perduoti Seimui panaudos sutartimi – neprieštarautume. Šiuo metu atliekami sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo projektas jau patvirtintas. Žemės sklypo panaudos sutartis sudaro Nacionalinė žemės tarnyba," – sakė savivaldybės atstovas.
Tačiau kol kas sklypas vis dar priklauso savivaldybei, tad, kaip informavo G.Runovičius, kai nebeliks šalnų grėsmės, dalis fontano bus užsodinta vasarinėmis gėlėmis. Likusioje fontano dalyje bus pasodinta veja. Kasmet čia pasodinama apie 17 tūkst. gėlių sodinukų, gėlynas dekoratyvus išlieka iki spalio pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu8
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai2
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...
-
Autistiško vaiko mama: nesulaukęs pagalbos sūnus mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius87
Kova su švietimo sistema – taip savo istoriją pristato sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginanti moteris. Anot jos, nesulaukęs tinkamos pagalbos vaikas mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius, galiausiai teko keisti mok...
-
Reiškiant palaikymą Ukrainai Tuskulėnų parke pasėtos saulėgrąžos
Sekmadienį Vilniuje surengta Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu pasėtos neoficialiu šalies simboliu tapusios saulėgrąžos. ...