„Pamazgas išnešu už pavėsinės, ant komposto“, – kalbėjo gyventoja.

Tualeto, kuriuo naudojasi ne tik šita moteris, bet ir keli jos kaimynai, turinį išsiurbia speciali pasamdyta mašina.

„Rugsėjį valiau, tai dabar vasaros metu vėl noriu išsikviesti, kad žiemai užtektų“, – pasakojo kita gyventoja.

Netoliese gyvenanti Miroslava tualeto turinį tvarko taip: kviečia automobilį išsiurbti arba pati užkasa.

Kad pagautų tokius netinkamai nuotekas valančius žmones, Aplinkos ministerija kuria informacinę sistemą, kurioje bus surašyti visi nuosavas nuotekų surinkimo sistemas ar lauko tualetus turintys namai. Net apskaičiuos, kiek konkrečiame name yra gyventojų ir kiek jie per metus gali prikaupti nuotekų.

„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai, kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks pagal parametrus turi susidaryti preliminarus dumblo kiekis. Kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Kiek nuotekų išvežė iš konkretaus namo naujoje sistemoje turės nurodyti nuotekų vežėjai, o vandens valymo įmonės turės nurodyti, ar tikrai tiek srutų pas juos buvo atvežta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo skandalų, kad surinktos nuotekos iš individualių gyventojų be apskaitos buvo išleidinėjamos į miesto šulinius, o galbūt net kažkur į gamtą. Mes turime būti tikri, kad gyventojai samdo legalias paslaugas, nuotekos yra sutvarkomos ir išpilamos“, – pasakojo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tuomet toks nuotekų vežėjas bus baudžiamas. Baudų neišvengs ir aplinką teršiantys gyventojai.

„Deja, bet būna tokių atvejų, kuomet tos duobės yra nesandarios, kas ir mažina paslaugos poreikį ir išvežimo dažnį. Už neteisingą nuotekų tvarkymą yra numatytos baudos“, – kalbėjo R. Radavičienė. Baudos yra nuo 160 iki 300 eurų.

Nuotekų vežėjų asociacija kuriamai sistemai pritaria. „Reikia sistematizuoti, nes žmonės dirba įvairiai, jie yra verslininkai, galbūt ne visada dirba sąžiningai. Galbūt ta sistema duos daugiau naudos nei žalos“, – pasakojo Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslavas Ždanovičius.

Naujoji sistema kainuos per milijoną eurų.

„Su valstybės kuriamomis sistemomis kainos yra rinkos“, – kalbėjo R. Radavičienė.

Kai kurie žmonės dėl naujos kontrolės sistemos turi priekaištų.

„Labai įdomus sprendimas – kontroliuoti, bet nesiūlyti variantų. Gyvename tokioje gatvėje, kuri yra už 10 km nuo Vilniaus centro, tad labai keista, kad neturime centrinės kanalizacijos“, – kalbėjo Naujosios Vilnios gyventoja Ina.

Moteris turi šulinius nuotekoms, tačiau juos prižiūrėti nėra lengva.

„Tai yra galvos skausmas. Jeigu lyja lietus, kanalizacijos irgi pildosi. Visada turi atidaryti ir patikrinti“, – tęsė Ina.

Jungtis prie nuotekų sistemos norėtų ir Petras, tik niekas nejungia.

„Būtų neblogai, mat kiekvienais metais tenka kviesti, ištraukinėti“, – teigė Petras.

Vienas nuotekų išsiurbimas kainuoja apie 60–70 eurų. Vieni žmonės tokį automobilį kviečią kartą per metus, kiti – kas mėnesį. Naujoje sistemoje, kuri turėtų pradėti veikti iki kitų metų liepos, visi šie skirtumai pasimatys ir įtartinai mažai nuotekų išvežantieji gali sulaukti tikrintojų.