Nauji mokslo metai prasidėjo be mokytojų

Prasidėjo nauji mokslo metai, o kai kurios Vilniaus mokyklos vis dar ieško pedagogų, daugiausia – pradinio ugdymo, užsienio kalbų, matematikos mokytojų.

Ne ką geresnė situacija ir kituose miestuose, ką jau kalbėti apie provinciją, kur mokyklos dar sugebėjo išlikti.

Tik vadovų problema

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pedagogų trūko ir anksčiau, kasmet ši problema vis didėjo, o šiemet, matyt, pasiekė tokį lygį, kad mokyklų vadovai, net savivaldybių švietimo skyriai, pradėjo garsiai apie tai kalbėti. Nuo šių mokslo metų įvedant etatinį darbo apmokėjimą, atsirado mokyklų, kuriose etatų daugiau negu yra mokytojų. Pavyzdžiui, progimnazijose, kur vaikai mokosi nuo 5 iki 8 klasės, o tokie dalykai kaip chemija, fizika dėstomi nuo 8 klasės – iš esmės vienus mokslo metus. Ten dirbantiems mokytojams lyg ir yra darbo vieta, tačiau susidaro labai mažai valandų, mažas atlyginimas, tad ir norinčių dirbti surasti sunku. Miestuose mokytojas dar gali iš vienos mokyklos į kitą nuvažiuoti, o provincijoje tai jau yra problema.

Anot A.Jurgelevičiaus, mokytojų kasta senėja, daugiau mokytojų išeina iš darbo negu ateina dirbti į mokyklas. Juo labiau kad išeidami į pensiją net ir priešpensinio amžiaus pedagogai šiuo metu gauna maksimalias išeitines išmokas. Tad ne vienas pasinaudoja tokia galimybe, ypač jei mato, kad mokinių mažėja arba mokyklai apskritai gresia uždarymas.

30–35 metus padirbėję mokytojai, nors dar nėra pensinio amžiaus, tiesiog išsisemia psichologiškai.

"Mokytojai nebesitiki, kad dirbant šį darbą pavyks padoriai užsidirbti, – teigė pedagogų atstovas. – Kitas dalykas – 30–35 metus padirbėję mokytojai, nors dar nėra pensinio amžiaus, tiesiog išsisemia psichologiškai. Tad jie pasirenka priešlaikinę pensiją ir ieškosi kito darbo."

Dar ne taip seniai mokyklos, kurioms trūkdavo kelių mokytojų, nors ir sunkiai, bet per vasarą juos susirasdavo. Šiemet ne viena mokykla mokslo metus pradeda kolektyvo "nesukomplektavusi". Visos – taip pat ir pedagogų trūkumo – problemos, anot A.Jurgelevičiaus, užkraunamos direktoriams, jie pagalbos neturi iš ko tikėtis, tad verčiasi, kaip kas moka. Kai kurie prašė neišeiti iš darbo pensinio amžiaus pedagogų, žadėdami "sudėlioti" jiems patogų tvarkaraštį, kitų lengvatų. Kiti kvietė sugrįžti į pensiją jau išėjusius. Šiemet buvo šiek tiek pakeisti ir kvalifikaciniai reikalavimai – dabar jie leidžia mokytojui dėstyti gretutinius dalykus. Spręsti paliekama mokymo įstaigos vadovui: jei jis mano, kad mokytojas, nepaisant jo diplomo, sugebės kompetentingai dėstyti kitą dalyką, tai jis gali savo atsakomybe kitos specialybės mokytoją priimti, jeigu tik tokį randa. Tad ir sukasi vadovai, kaip gali.

Gresia krizė

Tačiau mokytojų trūkumas, su kuriuo šiemet susidūrė mokyklos – ne vienintelė problema. Jau po kelerių metų specialistai prognozuoja "pedagogų trūkumo krizę".

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas, nuo 2010 m. pedagogų amžius visoje Lietuvoje yra labai panašus – maždaug pusė jų yra 50–60 metų. Preliminariais skaičiavimais, po maždaug 3 metų Lietuvoje beveik 10 tūkst. dabartinių pedagogų bus pensinio amžiaus. Kitaip sakant, kas ketvirtas pedagogas. Kiek jų dar dirbs? Ar mes norėsime, kad tokio amžiaus mokytojai mokytų mūsų vaikus? Kokia bus to mokymo kokybė?

Pastaraisiais metais mokinių, dalyvaujančių bendrajame ugdyme, skaičius mažėjo, o kasmet  nedidelė dalis pedagogų išeidavo į pensiją, tai naujų nelabai ir reikėjo. Pedagogų rengimas dėl to buvo pristabdytas – studentų į pedagogikos studijas būdavo priimama mažai, ypač į "dalykininkus". Net ir iš tų, kuriuos parengdavo, tik maždaug kas septintas dirbdavo mokytoju. Ir ne todėl, kad mokytojo profesija nėra patraukli – mokytojų netrūko, tad darbo vietą susirasti nebuvo paprasta.

Statistika lyg gera

"Šiuo metu mokytojų ir mokinių santykis taip pat nėra kažkoks kritiškas – vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra mažesnis nei vidutinis Europoje, – teigė G.Jakštas. –  Mokytojų lyg ir netrūksta. Bet... Dauguma jų yra panašaus amžiaus, tad kai pradės eiti į pensiją, tai jų ims trūkti labai ryškiai, ir visų vienu metu. Ir trūks ne dešimtimis, o šimtais."

Pasak specialisto, prognozuojama, kad labiausiai trūks chemijos, fizikos, matematikos mokytojų, ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus pedagogų. Vilnius, manoma, išsiskirs tuo, kad skaičiuojant procentais labiausiai trūks gimtosios ne lietuvių kalbos mokytojų. Tuo metu Klaipėdoje bus didžiausias fizikos mokytojų trūkumas, Kaune, Šiauliuose – chemijos.

Kai kur jau pradeda trūkti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų, nes šio amžiaus vaikų skaičius pastaraisiais metais augo ir ta banga jau persiduoda į pradinį mokyklinį amžių, vėliau pereis ir į aukštesnes pakopas. Klasių komplektų bus daugiau, tad ir mokytojų reikės daugiau, nei kad yra dabar.

G.Jakšto teigimu, šią – kol kas gresiančią – problemą reikėjo pradėti spręsti gerokai anksčiau.

Ypač matant, kad nėra tolygus amžiaus pasiskirstymas tarp mokytojų, t. y. kad didelė dalis jų – panašaus amžiaus. Jau anksčiau reikėjo pradėti skatinti išankstinį išėjimą į pensiją, kad tam tikrų dalykų mokytojai palankiomis sąlygomis išeitų į pensiją ir atsilaisvintų darbo vietos naujai parengtiems specialistams. Nes jei šie, baigę pedagogikos mokslus, pereina dirbti į kitą sferą, jų ateityje iš ten į mokyklas nesusigrąžinsi, o kai pedagogų trūkumo problema jau bus labai rimta, parengti specialistų per kelerius metus nepavyks.

Atsakinga ministerija

"Gresiančią situaciją dar galima minėtomis priemonėmis šiek tiek suvaldyti, tačiau tą reikia daryti labai atsakingai. Negalima tiesiog pasakyti: pensininkai dabar nebedirbs, – teigė G.Jakštas. – Problemą reikia spręsti kompleksiškai – ne tik atidžiai peržiūrint specialistų poreikį, baigiančių studijas ir pensinio amžiaus pedagogų skaičių, bet ir atlyginimų, pensijų dydžius. Tas vietų jauniems specialistams "atlaisvinimas" – sudėtingas procesas, kurį reikėtų padaryti labai atsakingai, kad problema netaptų dar didesnė."

Kas visa tai turėtų padaryti? Anot G.Jakšto, už tai atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Kadangi MOSTA atlieka įvairius skaičiavimus, ji galėtų padėti skaičiuoti, numatyti ir prognozuoti, tačiau su tokia užduotimi niekas į juos nesikreipė.

Jauniems nėra vietos

Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėjos Vilmos Bačkiūtės teigimu, ministerijai susiklosčiusi situacija dėl mokytojų trūkumo žinoma. Anot jos, vienose savivaldybėse mokytojų trūksta, kitur yra perteklius. Daugiausia mokytojų, ministerijos turimais duomenimis, ieško Vilniaus ir Kauno mokyklos.

"Šiuo metu didžioji mokytojų amžiaus grupė yra 50–60 metų. Taigi, jie bus pensinio amžiaus po 2–12 metų, tačiau tendencijos rodo, kad tik kas penktas mokytojas palieka savo darbo vietą sulaukęs pensinio amžiaus. Taigi, jaunų pedagogų atėjimą į mokyklas riboja demografinės tendencijos", – teigė V.Bačkiūtė.

Anot jos, Švietimo ir mokslo ministerija skatina jaunų pedagogų pritraukimą į mokyklas. Viena iš priemonių – įvedamas pradedančiojo mokytojo etatas. Jauniems mokytojams bus sudaromos sąlygos dirbti visu krūviu, taip pat tobulėti profesinėje srityje: etato kontaktinių valandų (pamokų) skaičius per savaitę neturėtų viršyti 18, o kitos darbo valandos skiriamos pasirengimui pamokoms, pamokų stebėjimui, profesiniam tobulėjimui ir pan.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Reikėtų supaprastinti arba sutrumpinti pedagogų mokymąsi, tarkime 1 metus mokytis teorinių dalykų, o paskui jau imtis praktikos su galimybe iš karto išėjus į praktiką dirbti darbą už atlygį.

kai kurie mokytojai

kai kurie mokytojai portretas
Neverti mokytojo vardo...

Taip

Taip portretas
Didžioji problema šitų isgamu neliečiamums ir mokytojų negerbimas ,kam mokinti jei nieko pasakyti negali ,štai jums ir dermokratijos pasekmės
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių