- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priimant galutinį sprendimą dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje laukiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo.
„Turime sulaukti teisinės valdžios verdikto ir tada daryti kokius nors sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Kultūros paveldo departamento ir bibliotekos vadovais Seime žurnalistams sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Tą patį kartojo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. Būtent KPD sprendimo reikia įteisinant rugsėjo pradžioje Vilniuje pakabintą J. Noreikos lentą.
„Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą“, – sakė V. Bezaras.
Jis tikisi, kad teismas duos tam tikrą J. Noreikos veiklos įvertinimą.
„Esmė turbūt yra ne lenta, o tos lentos turinys ir žmogaus vertinimas. (...) Esminis klausimas ir yra, ar J. Noreika yra žmogus patriotas, kuris savo veikla ir gyvenimu, ir gyvenimo baigtimi parodė, kad jis yra Lietuvos patriotas, ar kai kurie jo daryti žingsniai šiek tiek teršia garbę“, – teigė KPD vadovas.
Galutinis sprendimas turbūt padės taškus, nes tada turbūt nebebus diskusijų apie asmenį, tada visiškai nebebus diskusijų ir apie lentą priimant vienokį ar kitokį sprendimą.
Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas tvirtino, kad ne biblioteka turėtų nuspręsti, ar reikia įamžinti J. Noreikos atminimą, ar ne, o kompetentingos institucijos.
„Kol kas lenta kabo ir kabės iki to sprendimo“, – sakė jis.
Šių metų kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė reikalavimą panaikinti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę išvadą apie karininką J. Noreiką-Generolą Vėtrą.
Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas (Grantas Arturas Gochinas) byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. G. A. Gochino skundą teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Šių metų liepą būtent dėl J. Noreikos veiksmų steigiant Šiaulių getą Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuo Vrublevskių bibliotekos nukabinta J. Noreikos atminimo lenta.
Nevyriausybinės organizacijos „Pro Patria“ iniciatyva buvo pagaminta nauja šiam asmeniui skirta lenta ir rugsėjo pradžioje pakabinta ant bibliotekos sienos. Tačiau jos pakabinimas nebuvo iki galo suderintas su KPD.
Kultūros paveldo centras praėjusią savaitę KPD pateikė rekomendaciją, kad reikia patikslinti viso bibliotekos pastato vertingąsias savybes ir pasiūlė J. Noreikos lentą pripažinti vertingąja pastato savybe.
„Reikia tikslinti viso pastato vertingąsias savybes tiek aprašant, tiek nubraižant teritorijoje, papildant duomenimis istorinę dalį. Istorinėje dalyje reikia detalizuoti Tiškevičienės statybos periodą ir taip pat detalizuoti istorinę dalį apie J. Noreikos darbą tame pastate Mokslų akademijoje“, – BNS sakė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas.
„Išvadoje pasiūlyta lentą pripažinti vertingąja savybe“, – pridūrė jis.
Sprendimą dėl vertingųjų savybių tikslinimo turi priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo pirmoji taryba.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.
1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J.Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus oro uoste keleiviai pradedami testuoti dėl COVID-19
Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste bus galima pasidaryti mokamą koronaviruso testą. ...
-
Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai
Sekmadienį minint Pasaulinę retų ligų dieną trys sostinės tiltai nušvis skirtingomis spalvomis. ...
-
Rusų dramos teatro rekonstrukciją planuojama pradėti kitąmet1
Kelerius metus stringanti Rusų dramos teatro Vilniuje rekonstrukcija turėtų prasidėti kitąmet, teigia teatro atstovai. ...
-
Šauliai per patruliavimą nuo ledo prašė nulipti žvejus, šeimas, paauglius, vaikus4
Lietuvos šaulių sąjungos nariai Vilniuje patruliavo ir neleido apie pavojų užmiršusiems žmonėms vaikščioti nesaugiu Neries upės ledu. Apie tai praneša Lietuvos šaulių sąjunga savo feisbuko paskyroje. ...
-
Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės
Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šeštadienio Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgusios koronavirusu ir ar šiuo metu nėra viruso...
-
Vilniuje bus paminėtos B. Nemcovo nužudymo metinės11
Šeštadienį Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere Latvių gatvėje, rengiamas Maskvoje prieš šešerius metus nužudyto Rusijos opozicionieriaus pagerbimas. ...
-
COVID-19 ligos testavimas kaupinio principu: kokie pirmieji rezultatai?
Prieš grįžtant į bendrojo ugdymo įstaigas, praeitą savaitę, vasario 18–21 dienomis kaupinio principu buvo tiriami mokytojai ir mokiniai bei jų šeimų ūkiai. Taip pat dėl COVID-19 ligos nustatymo vasario 15–25 dienomis buvo ti...
-
Prokuroras kreipėsi į teismą dėl pastato sostinės Pilies gatvėje1
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, įvertinęs žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie galimai neteisėtas statybas Pilies g. 10, Vilniuje, atliko tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. ...
-
Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas2
Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želd...
-
Ekspertas apie naująją želdinių įstatymo redakciją: ji neteikia daug optimizmo
Vertindamas naujojo želdynų įstatymo redakciją, Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas pažymi, kad kai kurios įstatymo formuluotės galėtų atverti kelią žaliųjų erdvių mieste naikinimui. ...