Bendra viso komplekso statybų kaina sieks 93,2 mln. eurų, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo projekto finansuotojams "BaltCap" per 25 metus išmokėti 155,9 mln. eurų. Sostinės meras Remigijus Šimašius šį sprendimą skambiai pavadino geriausia Kalėdų dovana visiems vilniečiams. O mero oponentai baiminasi, kad daugiau nei 100 mln. eurų sieksiantys finansiniai savivaldybės įsipareigojimai sustabdys kitų sporto infrastruktūros projektų plėtrą sostinėje.

Valdančiųjų pergalė

Nuo 2015 m. Vilniaus miestui vadovaujantis R.Šimašius dar pirmosios kadencijos pabaigoje viešai pažadėjo, kad nacionalinis stadionas ir daugiafunkcis kompleksas bus pastatytas 2022 m. Dabar prognozuojama, kad statybos turėtų būti baigtos 2023 m.

"Esu dėkingas savo politinei komandai, partneriams ir opozicijai, kurie kėlė klausimus, svarstė, diskutavo ir visų pastangomis šį projektą pavertė ne tik realiu, bet ir itin geru Vilniaus miestui. Abejonių nebėra – daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis stadiono statymo epas bus užbaigtas 2023 m., o Šeškinės kalva su daugybe sporto objektų virs mūsų čempionų kalve", – po balsavimo taryboje pareiškė R.Šimašius.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą sutarties su koncesininku projektą ant Šeškinės kalvų turėtų atsirasti ne tik 15 tūkst. vietų futbolo stadionas su moderniausia hibridine danga, bet ir dar keliolika sporto objektų: 3 futbolo treniruočių aikštės, tarptautinius reikalavimus atitinkanti lengvosios atletikos aikštė bei krepšinio, rankinio, gimnastikos ir bokso salių kompleksas. Taip pat bus statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis bei kita infrastruktūra. Tuo pat metu planuojama atlikti ir transporto srautų korekcijas tvarkant aplinkinę infrastruktūrą Ukmergės ir Ozo gatvėse.

Tiesa, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, iki realių darbų pradžios dar liko keli formalumai. "Artimiausiu metu sudėliosime konkretų grafiką, kaip vyks visas procesas iki sutarties su koncesininku "Axis Industries" pasirašymo ir jos įgyvendinimo. Tad iš pradžių su dalyviu turime suderinti galutinį pasiūlymą, kuris jį turi pateikti pagal tarybos patikslintas sąlygas. Tada tas pasiūlymas bus išverstas į anglų kalbą ir išsiųstas į Europos Komisiją, nes dar turime gauti ir jos pritarimą dėl valstybės finansinės pagalbos. Kai gausime Europos Komisijos pritarimą, tada jau galėsime oficialiai pasirašyti sutartį su koncesininku. Tikimės, kad visas šis procesas užtruks apie mėnesį, tad vasario pradžioje jau turėtume pasirašyti sutartį. O po to dar lauks tam tikri darbai pačioje teritorijoje, kad sutarties sąlygos visiškai įsigaliotų. Tai ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, detalusis planas ir daug kitokių formalių žemėtvarkinių ir juridinių dalykų, kuriuos reikia padaryti, kad galėtume perduoti teritoriją statytojui. O pats pirmas jų darbas – senųjų stadiono griaučių griovimas. Mes tikimės, kad jie nedels ir imsis darbų iš karto po sutarties pasirašymo. Tuo pat metu prasidės ir daugiafunkcio komplekso projektavimo darbai, statybos leidimo išdavimas ir visa kita. Iš tiesų, tikri darbai tik prasideda, bet mes tikime, kad šis projektas yra geriausias įmanomas Vilniaus miestui", – sakė P.Poderskis.

Jokios strategijos

Vis dėlto ne visus džiugina tokia valdančiųjų dovana Vilniaus miestui. Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas vienijančios asociacijos valdybos pirmininko Petro Narbuto teigimu, daugiafunkcis kompleksas su koncesininku ir brangiu rizikos kapitalu – ne tas kelias, kuriuo turėtų būti vystoma Vilniaus sporto infrastruktūra.

Akivaizdu, kad Vilnius neturi jokios sporto infrastruktūros vystymo strategijos.

"Akivaizdu, kad Vilnius neturi jokios sporto infrastruktūros vystymo strategijos. Futbolo aikštelių ir salių reikia visuose Vilniaus mikrorajonuose, kad jos būtų lengvai pasiekiamos ir prieinamos visiems vaikams. O dabar didžiausios skubos tvarka stumiamas brangus daugiafunkcis kompleksas, nors būtų galima nuosekliai ir planingai, daug mažesniais kaštais vystyti visą Vilniaus sporto infrastruktūrą. O gal iš pradžių reikėtų rasti lėšų vaikų sporto krepšeliams, kad jie turėtų už ką sportuoti, kad atsirastų kvalifikuoti šiuolaikiniai treneriai? Paruoškime naują Vilniaus sporto vystymo strategiją (nes 2010–2020 m. taip ir liko gulėti stalčiuose neįgyvendinta, o gal ir neskaityta) ir imkimės ją įgyvendinti. Padarykime, kad mūsų futbolas imtų kilti nuo dugno, kad atsirastų normalios komandos ir rinktinė, kad būtų kam žaisti tame nacionaliniame stadione", – sakė P.Narbutas.

Finansiniai klaustukai

Tarybos opozicijos narys Žilvinas Šilgalis atkreipė dėmesį į per metus smarkiai išaugusį miesto finansinį indėlį. "Dokumentuose rašoma, kad stadionas statomas iš Vyriausybės skiriamų lėšų. O ką stato savivaldybė? Už daugiau nei 100 mln. eurų ji statys vaikų darželį, biblioteką, bendruomenės centrą ir keletą aikščių treniruotėms. Ar kas nors paskaičiavo, kiek sporto objektų įvairiose miesto vietose už tokius pinigus galima pastatyti? Priminsiu, kad savivaldybės prisidėjimas prie ES projekto turėjo būti 3 mln. eurų, o dabar planuojama paleisti vėjais net 103 mln. eurų. Suprantu, kad verslo grupė nenori prarasti stambaus kąsnio, bet kuo čia dėti  vilniečiai, kurių pinigais visa tai bus apmokėta? Po to, kai nebeliko ES lėšų, reikėjo negaištant laiko koreguoti projektą ir skelbti konkursą tik stadiono statybai už vyriausybės skirtus pinigus", – pareiškė Ž.Šilgalis.

Ar mums reikia šio projekto? Verslui – taip. Bet kuo dėti vilniečiai?

Iš tiesų dar šių metų vasarį taryba buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės daugiafunkcio komplekso statybų sutarčiai, o pagal ją savivaldybės investicijos į projektą turėjo sudaryti 2,96 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto buvo numatoma skirti 36,53 mln. eurų, o dar 33,56 mln. eurų turėjo sudaryti Europos Sąjungos fondų investicijos. Tačiau užsitęsus deryboms su koncesininku Vyriausybė nusprendė europinį finansavimą nukreipti į kitus projektus. Liepą Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė, kad daugiafunkcio komplekso projektui būtų numatyta 50,107 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto, o dar 55 mln. eurų turėjo skirti Vyriausybė. Lapkritį paaiškėjo, kad visus 93,2 mln. eurų. kainuosiančius statybų darbus finansuos didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas "BaltCap". Tuo metu Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė per 22 metus po statybų pabaigos fondui išmokės iš viso 155,9 mln. eurų. Tiesa, P.Poderskio teigimu, savivaldybė sutartyje pasiliko galimybę visus mokėjimus atlikti anksčiau ir tokiu būdu likti prie pradinės komplekso sukūrimo kainos. Visgi šiuo metu numatyta, kad pasibaigus statyboms miestas kiekvienais metais (iki 2045 m.) į "BaltCap" sąskaitą perves po 4,6 mln. eurų.

"Šiuos skaičius galima vertinti įvairiai – piktintis, dramatizuoti, stebėtis. Bet negalime paneigti akivaizdaus fakto, kad Vilniaus miestui labai trūksta sporto infrastruktūros. Kai kur renovuojamos aikštelės prie ugdymo įstaigų, Pilaitėje atsirado pripučiamas futbolo maniežas, Pašilaičiuose prasidėjo trijų sporto salių komplekso statybos, bet radikalių sporto infrastruktūros permainų tai vis tiek negarantuoja. Nesakau, kad daugiafunkcis kompleksas patenkins visą Vilniaus miesto poreikį, nes mums ir toliau reikės vystyti kitus projektus, bet šio komplekso sukūrimas miestui yra labai naudingas. Visų pirma bus išvystyta 22 ha pločio apleista miesto teritorija, turėsime šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį ir tik futbolui skirtą stadioną, taip pat ir visą kompleksą papildomų sporto objektų. Kas dar svarbu, kad šio komplekso valdymo ir operavimo rizikas prisiima privatus kapitalas. Ir savivaldybė už tai nieko nemokės. O tai, kad išaugo bendra įmokų suma, susiję su finansavimo modelio pokyčiais. Metų pradžioje turėjome ES struktūrinių fondų lėšas, liepą planavome išsimokėti per trejus metus, bet dabar išmokėjimas persidėliojo per 22 metus, tad ir suma išaugo. Tačiau reikia įvertinti, kad po 25 metų miestas už 155,9 mln. eurus įsigis 100 mln. vertės turtą, nes Vyriausybės turto dalis galiausiai irgi pereis Vilniui", – paaiškino P.Poderskis.