Iš Nacionalinio stadiono konkurso pašalintas antrasis dalyvis

Pernai spalį į Nacionalinio stadiono statybos koncesijos konkursą Aukščiausiojo Teismo vėl gražinta įmonė Vilniaus nacionalinis stadionas negalės jame dalyvauti. Taip ketvirtadienį nusprendė konkurso komisija.

Vilniaus savivaldybė BNS patvirtino, jog įmonė iš konkurso pašalinta dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.

„Vilniaus nacionalinis stadionas, siekdamas įrodyti savo tinkamumą reikalavimams, teikė galimai melagingą informaciją apie savo konsorciumo sudėtį, taip pat techninius bei finansinius pajėgumus, todėl yra šalinamas iš konkurso“, – informavo savivaldybė.

Pasak jos, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.

Po šio sprendimo konkurse liko vienas dalyvis - koncerno „Icor“ valdoma įmonė „Axis Industries“. Konkurso procedūros toliau bus tęsiamos su ja.

Vilniaus savivaldybė jau anksčiau yra baigusi derybas su „Axis Industries“ ir 2018 metų pabaigoje ketino pasirašyti su ja sutartį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spalį įpareigojo savivaldybę priimti iš konkurso pašalinto Vilniaus nacionalinio stadiono preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti. Teismas taip pat uždraudė sudaryti sutartį su „Axis Industries“.

P. Poderskis: dalyvis sukėlė pagrįstų abejonių

„Labiausiai nuvilia tai, kad Vilniaus nacionalinis stadionas bandė savo kvalifikaciją pagrįsti neetiškais metodais, kai melavo teikdama duomenis ir bandė įrodyti, kad jos konsorciumo sudėtyje vis dar dalyvauja visi pirminiai finansuotojai arba techniniai rangovai”, – pranešime teigė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, jau anksčiau viešumoje pasirodžiusi informacija, kad du iš trijų šio dalyvio pristatomų potencialių finansinių partnerių atsiribojo nuo įmonės Vilniaus nacionalinis stadionas, kėlė pagrįstų abejonių, ar toks projektas šiai įmonei yra įkandamas. Įmonė kaip savo potencialius partnerius yra įvardijusi Lenkijos kompaniją „Budimex“ ir investicijų bendrovės „BaltCap“ fondus, tačiau šie neigia bendradarbiavimą.

„Rizika, kad projektas žlugtų, šiai bendrovei tapus koncesininku, yra labai didelė, nes kaip minėjau, mes taip ir negalėjome įsitikinti pateiktų kvalifikacijos dokumentų teisingumu”, - teigė P. Poderskis.

Anot jo, sutarties projekte numatyti saugikliai, kad kompleksas su stadionu Šeškinėje bus statomas koncesininko lėšomis, t.y. reikalaujama „aiškių įrodymų“, jog konkurso dalyvis gali investuoti 80 mln. eurų. Numatyta, kad valstybė ir savivaldybė su rangovais atsiskaitys tik užbaigus visus darbus, o tai turėtų apsaugoti nuo nesėkmės statybose.

Administracijos vadovas taip pat sako, kad informacija apie galimą kinų investuotoją Vilniaus nacionalinio stadiono pateiktuose dokumentuose pasirodė „ne taip užtikrintai“ ir tebuvo susidomėjimas konkursu be konkrečių įsipareigojimų.

R. Načajus: jei informacija pasitvirtins, skųsimės teismui

Bendrovės Vilniaus nacionalinis stadionas bendraturtis ir vadovas Renato Načajaus sako, kad savivaldybės sprendimą vertinantis kaip susidorojimą. Anot jo, grįžusi į konkursą bendrovė jautė savivaldybės spaudimą.

Tokį sprendimą vertintume kaip siekį su mumis susidoroti, paminant konkurenciją ir atveriant kelią vieninteliam kitam konkurso dalyviui iš miesto ir valstybės išsireikalauti jam pačių palankiausių sąlygų.

„Neabejojame, kad kvalifikacijos reikalavimus atitinkame. Tokį sprendimą vertintume kaip siekį su mumis susidoroti, paminant konkurenciją ir atveriant kelią vieninteliam kitam konkurso dalyviui iš miesto ir valstybės išsireikalauti jam pačių palankiausių sąlygų. Tai nebūtų pirmas kartas – spalį jau esame grąžinti į konkursą, po to, kai buvome iš jo neteisėtai pašalinti. Šįkart taip pat sieksime įrodyti teisingumą“, – BNS komentavo R. Načajus.

Penktadienį išplatintame pranešime spaudai jis teigė, kad bendrovei teko susidurti su absurdiškais savivaldybės reikalavimais.

„Konkurso komisija nusprendė, kad mums reikia iš naujo praeiti kvalifikacinį etapą, kurį jau buvome praėję. Tuo pačiu gavome gerokai griežtesnius reikalavimus, palyginti su tais, kurie buvo pateikti prieš dvejus metus. Kai kurie nurodymai skambėjo absurdiškai – pavyzdžiui, buvome paprašyti pateikti vienos didžiausių Kinijos statybų kompanijų, mūsų potencialių partnerių, banko sąskaitų išrašus. Vis dėlto kruopščiai atsakėme į kiekvieną užklausą, įvykdėme visus pagrįstus reikalavimus“, - teigiama pranešime.

Bendrovė neatmeta galimybės dėl savivaldybės sprendimo kreiptis į teismą.

„Tikime, kad mūsų pasiūlymas yra geresnis – tą rodo ir skaičiai, nes siūlome talpesnį stadioną bei daugiau papildomos vertės su mažesne kaina. Vis dėlto, net jei ir būtų priimtas sprendimas pasirinkti kitą tiekėją, vien mūsų dalyvavimas konkurse sutaupytų miestui ir valstybei milijonus eurų“, – teigiama pranešime.

Po 50 proc. Vilniaus nacionalinio stadiono akcijų valdo verslininkų R. Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko įmonė „Nacionalinio stadiono operatorius“ bei Anelės Irutės Brusokienės valdoma įmonė „Naudos virsmas“.

Tęs derybas su „Axis industries“

„Axis Industries“ projektą su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“ ketina įgyvendinti už 79,9 mln. eurų (be PVM).

„Axis industries“ pasiūlyme, kaip ir reikalaujama, numatytas 15 tūkst. vietų UEFA IV kategorijos futbolo stadionas su dengtomis tribūnomis, 300 vietų vaikų darželis, konferencijų centras su biblioteka, sporto muziejus, 6 krepšinio aikštelės, meninės ir sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir treniruočių salė, administracinės patalpos, 3 futbolo aikštės, 3 tūkst. vietų lengvosios atletikos stadionas.

BNS žiniomis, „Axis industries“ projektą nurodo finansuosianti savomis lėšomis, o tam turi Lietuvos komercinio banko garantiją.

Objekto statytų „Axis industries“, projektavimui bendrovė planuoja pasitelkti architektą Damoną Lavelle'ą, atstovaujantį tarptautinei kompanijai „Populous“ ir bendrovę „Cloud architektai“. Bendrovė „Kauno arena“, valdanti Kauno „Žalgirio“ areną, konsultuotų stadiono operatorių, o koncerno „Icor“ akcininkei priklausanti įmonė „Venetus Capital“ finansuotų projektą.

Pagal bendrovės pasiūlymą, futbolo stadionas turėtų kainuoti apie 33,8 mln. eurų, sporto salė su administracinėmis patalpomis, lengvosios atletikos stadionas ir 3 futbolo aikštės – 16,4 mln. eurų, bendra infrastruktūra – 11 mln. eurų, kultūros centras su biblioteka – 4,6 mln. eurų, sporto muziejus – 4,2 mln. eurų, darželis - 3,6 mln. eurų. Dar 6,3 mln. eurų ketinama skirti kitoms išlaidoms.

Sostinės savivaldybė skelbė, jog sutartis su privačiu investuotoju bus pasirašoma 25 metams. Vyriausybė yra įsipareigojusi per 25 metus komplekso statyboms ir išlaikymui, renginiams (20 dienų per metus) iš viso skirti 53 mln. eurų. Konkretus kiekvienos šalies indėlis paaiškės pasirašius sutartį.

Visas kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei. Jame suplanuotą vaikų darželį, biblioteką ir dalį neformaliam ugdymui skirtų patalpų valdys savivaldybė, sporto muziejų – Kūno kultūros ir sporto departamentas, likusią dalį - koncesininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių