M.Sapiegos noras - pasivaikščioti po Lietuvos mišką

Garsiosios giminės palikuonis kunigaikštis Mykolas Sapiega buvo atvykęs į tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės. Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ atidarymą.

Į protėvių šalį – po 200 metų

M.Sapiega – žinomas kolekcininkas ir verslininkas. Didelė eksponuojamos kolekcijos dalis – buvusi jo nuosavybė, kurią padovanojo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejui.

Žurnalistams 81 metų M.Sapiega sakė, jog niekada neužmirštąs, kad jo giminės kolekcija priklauso ne vien jam, bet ir abiem – lietuvių ir lenkų – tautoms, kurių interesai Sapiegoms visuomet rūpėjo.

Paskutinis šios didikų giminės atstovas iki M.Sapiegos Lietuvoje lankėsi beveik prieš 200 metų. Į Vilnių kunigaikštis atvyko su 87 metų seserimi Jadvyga, žmona ir sūnumi Aleksandru.

M.Sapiega – Kodenio linijos giminės palikuonis, vienintelis likęs savo kartos vyriškosios lyties atstovas, vyriausias giminės senjoras. Vakaruose jis žinomas kaip Michelis Sapieha-Kodenskis. Aristokratas turi du sūnus, penkis anūkus ir du proanūkius.

Kunigaikštis nepritaria tam, kad Belgijoje ir Prancūzijoje jau nebereikalaujama, jog žmonos pase būtų ir vyro pavardė. Anot jo, tai – giminės naikinimas.

Svečias apgailestavo, kad po Ružanų linijos atstovo Eustachijaus Sapiegos mirties nutrūko ryšiai su ta giminės linija. Jis pažįsta Eustachijaus dukterį, tačiau anūkų, kurie gyvena Brazilijoje, – ne.

M.Sapiega gyvena trijose šalyse: Belgijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Pastaruoju metu Lenkijoje turi verslo interesų, kuriuos bando sėkmingai įgyvendinti. Kunigaikštis susidomėjo žaliąja energetika, jo nuomone, tai mūsų ateitis. Dabar pagrindinis jo verslas – biokuras.

Vaikščiojo po lietuvišką mišką

Per parodos atidarymą M.Sapiega į susirinkusius kreipėsi lenkiškai, nes tai jo gimtoji kalba. Su žmona ir sūnumi kalbėjo prancūziškai, tačiau su seserimi senu įpročiu – lenkiškai.

Svečius po Vilnių lydėjusiam Valdovų rūmų muziejaus parodų koordinatoriui Marijui Uzorkai M.Sapiega paliko simpatiško ir gerai išauklėto žmogaus įspūdį, bendrauti buvę paprasta ir malonu.

Dar tardamasis dėl vizito svečias išsakė norą pamatyti Lietuvos miškus, nes yra medžiotojas. Visą savo jaunystę jis praleido medžiodamas Afrikoje.

„Matyt, tai šeimos tradicija. Kunigaikščio tėvas, jis pats ir jo sūnus Aleksandras – užkietėję medžiotojai, – pasakojo M.Uzorka. – Todėl vienas kunigaikščio norų buvo apsilankyti Lietuvos miškuose. Nuvažiavome į mišką netoli Vilniaus, kad jis pamatytų, kaip lietuviškas miškas atrodo, ir pajustų jo dvasią.“

Taip pat Sapiegų giminės atstovai vaikščiojo po Vilniaus senamiestį, aplankė visas žymiausias vietas, susijusias su jų gimine: rūmus ir Viešpaties Jėzaus (dar žinomą kaip Vilniaus trinitorių) bažnyčią Antakalnyje, tuometėje Sapiegų rezidencijos teritorijoje, giminės mauzoliejų – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, kurioje išlikę jos fundatoriaus Leono Sapiegos ir dviejų jo žmonų antkapiniai paminklai, Vilniaus universiteto biblioteką. Joje svečiams ant stalo buvo padėta XVI–XVII a. knygų iš giminės rinkinių su Sapiegų herbu.

Nuo komunistų – į Afriką

M.Sapiega gimė Bobreko dvare Lenkijoje, netoli Osvencimo. Aplinkybės klostėsi taip, kad per Antrąjį pasaulinį karą jo tėvų šeima iš šios gyvenamos vietos buvo išstumta vokiečių, o iš šalia Varšuvos esančios rezidencijos išvyta komunistų. Sapiegos pasitraukė į Belgiją, nes ši buvo palanki ir draugiška Lenkijos diduomenei.

Po karo, supratusi, kad komunistų valdžia ilgam atėjo ne tik į Lenkiją, bet ir į visą Vidurio ir Rytų Europą, šeima nusprendė trauktis į Afriką. Ten, Konge, dar iki karo tėvas buvo nusipirkęs daug žemės ir arbatos plantacijų. Kunigaikštis M.Sapiega Konge sukūrė arbatos pramonę ir ilgą laiką tuo vertėsi.

Sovietinės Lenkijos laikais vertinga Sapiegų giminės kolekcija buvo nacionalizuota ir išbarstyta po įvairius šalies muziejus. Dėl eksponatų grąžinimo M.Sapiega nemažai bylinėjosi su komunistine Lenkijos valdžia. Daugybę eksponatų kunigaikštis atgavo. O tada dalį jų savo noru padovanojo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejui. Būtent juos drauge su kitų muziejų eksponatais ir galima pamatyti Chodkevičių rūmuose veikiančioje parodoje.

Žurnalistams kunigaikštis M.Sapiega sakė, kad jiems, vaikams, tėvai nuo mažens aiškino ne tik Sapiegų giminės, bet ir Abiejų Tautų Respublikos istoriją. Akcentavo, kad svarbiausia kunigaikščio pareiga – dirbti bendram labui, tarnauti tėvynei. Jei ne Antrasis pasaulinis karas ir istorijos peripetijos, esą, jis būtų tęsęs giminės tradicijas – tapęs politiku. Tačiau kokį išsilavinimą ir specialybę įgijo, neatskleidė.

Kunigaikštis viliasi, kad jo vaikai ir anūkai pajus ryšį su Lietuva. Su šeima į mūsų šalį aristokratas norėtų atvykti vasarą, kai bus šilta.

Kas? Tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės. Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“.

Kur? Vilniaus paveikslų galerijoje, Chodkevičių rūmuose (Didžioji g. 4).

Kada? Iki gegužės 20 d.