Savivaldybės siūlys Vyriausybei grąžinti ankstesnę mokslo metų trukmę. To pageidauja ir švietimo bendruomenė bei mokinių tėvai.

Patirtis nedžiugina

Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro prieš trejus metus patvirtintus ugdymo planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) liepą surengta apklausa parodė, kad didžioji dauguma šalies savivaldybių pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius.

"Savivaldybių nuomone, pailginti mokslo metai nepasiteisino. Artimiausiu metu planuojame kreiptis į Vyriausybę, kad būtų grąžinta ankstesnė mokslo metų trukmė", – teigė LSA viceprezidentas Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Dėl birželį buvusių didžiulių karščių šalies ugdymo įstaigos patyrė nemažai problemų. Savivaldybės nurodė, kad didžioji dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti šiltuoju metų laiku, kai temperatūra viršija 28 laipsnius karščio, tad mokiniams buvo sudėtinga dalyvauti ugdomajame procese. Anot savivaldybių, neįmanoma užtikrinti efektyvaus ugdymo proceso birželį, kai tuo pačiu metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimas ir dalis mokytojų negali vesti pamokų.

Savivaldybės taip pat nurodė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktos rekomendacijos dėl ugdymo kitose edukacinėse erdvėse taip pat sukėlė nemažai problemų, kadangi vienu metu muziejai nepajėgūs priimti visų norinčiųjų į ekskursijas ir edukacines programas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad numatyta valstybės mokymo lėšų dalis pažintinėms veikloms yra nepakankama (vienam mokiniui per metus skiriama vos 4,20 Eur), tad tėvai reiškė nepasitenkinimą dėl nuolatinių ekskursijų ir kelionių išlaidų. Dėl šių priežasčių birželį smarkiai suprastėjo ir mokinių pamokų lankomumas.

Pasak Š.Vaitkaus, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka bei mokslo metai būtų sutrumpinti pageidauja ir švietimo bendruomenė bei mokinių tėvai.

Iš 60 šalies savivaldybių apklausoje dalyvavo 49, ir dauguma jų – 40 – pasisakė už mokslo metų trukmės trumpinimą. Tai sudaro 81,6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Kad mokslo metų trumpinti nereikia, pasisakė 8 savivaldybės (16,3 proc. dalyvavusiųjų apklausoje).

Taip pat paaiškėjo, kad tik 3 mokyklos (iš visų apklausoje dalyvavusių 49 savivaldybių mokyklų) yra pritaikytos ar iš dalies pritaikytos dirbti lauke tvyrant karščiams.

Net sostinei nelengva

Kaip "Vilniaus dienai" teigė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas, Vilniaus savivaldybės pozicija dėl mokslo metų pailginimo buvo "santūriai kritiška".

"Ką Vilniaus miestas mato? Tai, kad tas mokslo metų ilginimas buvo padarytas tinkamai nepasiruošus. Iš tikrųjų iš pradžių diskusija turėtų būti apie ugdymo programas, ko kiekvienoje grandyje reikėtų išmokyti moksleivius, o tik po to apie mokslo metų trukmę, – sakė vicemeras. –

O kadangi dar šiemet atsitiko taip, kad birželis buvo gana karštas ir tvankus, tai sukėlė daug papildomų nepatogumų mokykloms. Tiesą sakant, ir mokytojai ne visuomet išnaudoja integruoto ugdymo galimybes ar ugdymo kitose erdvėse – nebūtinai toje pačioje mokykloje."

Ką Vilniaus miestas mato? Tai, kad tas mokslo metų ilginimas buvo padarytas tinkamai nepasiruošus.

V.Mitalo teigimu, Vilniaus ugdymo įstaigų infrastruktūra nėra tokia gera, kad būtų galima laisvai kalbėti apie ugdymo procesą vasaros metu, esant aukštai oro temperatūrai. O pakeisti kažką nėra lengva.

"Nors Vilniaus ugdymo įstaigų infrastruktūros būklė vis gerėja, ruošiami nauji projektai, investuojama į mokyklų infrastruktūrą, pertvarkomos ugdymosi erdvės, tačiau faktas, kad jau esamose ugdymosi įstaigose infrastruktūros pritaikymas, norint užtikrinti mokymosi sąlygas esant karštesniems orams, yra viena iš problemų, kurią reikia spręsti. Tačiau tai nėra lengva, be to, reikalauja nemažai lėšų, o dabar remontuojant mokyklas pirmiausia atliekami būtiniausi darbai", – sakė vicemeras.

Šiek tiek geresnė situacija, anot jo, yra naujai statomose mokyklose, tokiose kaip, pavyzdžiui, gimnazija Tolminkiemio gatvėje. Ji bus pritaikyta įvairiems orams ir įvairiems poreikiams.

V.Mitalo teigimu, prisitaikyti prie šiltėjančio klimato visomis prasmėmis nėra lengva. Vis dėlto, jo manymu, visų pirma patys mokytojai, matydami įvairius iššūkius, kurie atsiranda, turėtų gebėti prie jų prisitaikyti, dirbti lanksčiau, vesti pamokas nebūtinai tvankiuose kabinetuose, bet ir lauke.