- Vytautas Beniušis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo spalio kai kuriems mokytojams atlyginimas gali mažėti daugiau nei 8 procentais, tačiau tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, mokinių skaičiaus ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus. Taip tvirtino ketvirtadienį portalo forume viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Algos mažės ir dėl mažesnio vaikų skaičiaus mokyklose
„Visiems pedagogams atlyginimai nuo spalio 1 d. mažės 4,7 proc. Dar 3,3 proc darbo užmokesčio fondas bus mažinamas pakeičiant mokinio krepšelio metodiką. Kaip šio sprendimo pasekmė persiskirstys mokytojų krūviai. Daliai mokytojų atlyginimas mažės nežymiai, kitiems dėl mažesnio gauto valandų skaičiaus gali mažėti daugiau nei 8 procentais, bet tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, čia lems mokinių skaičius ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus”, - sakė ministras, svetainės lankytojo paklaustas, kaip sumažinus mokinio krepšelį, šis sprendimas atsilieps mokytojams,
G.Steponavičius taip pat nurodė, kad nuo rugsėjo 1 d. į mokyklas ateis 24 tūkst. mažiau vaikų nei pernai - pasak jo, tai irgi turės įtakos mokytojų darbo krūvio pasiskirstymui.
Didesnis aiškumas dėl mažinamų algų - po rugsėjo
Teiginius esą mokytojų algos mažės 20 proc. ministras pavadino „neatitinkančiais tikrovės”. Jis dar kartą pakartojo, kad atlyginimai visiems mokytojams nuo spalio 1 d. mažės 4,7 procento, kiek konkrečiam mokytojui keisis darbo krūviai, pasak ministro, „priklausys nuo konkrečios mokyklos situacijos ir steigėjų bei mokyklų vadovų sprendimų”.
„Su profesinių sąjungų atstovais dar vasarą kelis kartus apie tai kalbėjome prie derybų stalo ir šitie faktai jiems turi būti puikiai žinomi. Po rugsėjo mėnesio mes galėsime aiškiau pasakyti, kiek dėl mažėjančio vaikų skaičiaus ir dalinio finansavimo mažinimo krūviai pasiskirsto ir kiek tai atsiliepia mokytojo pajamoms”, - pridūrė G.Steponavičius.
Tarp privalumų - prieinamumas norintiems studijuoti už savo lėšas
Portalo lankytojus domino ir vykstanti aukštojo mokslo reforma ir nauja tvarka, pagal kurią studentai galės imti paskolas studijoms. Svetainės lankytojo paklaustas, kodėl esą visame pasaulyje aukštojo mokslo studijoms skolina valstybė, o Lietuvoje studentams skolina bankai ir valstybė jiems dar turės mokėti palūkanas, G.Steponavičius nesutiko su tokia nuomone. Jo teigimu, pagal pasaulinę praktiką paskolas studijoms dažnai teikia privačios kredito institucijos, o valstybei skolinti didžiulę sumą šiuo ekonominiu sunkmečiu esą būtų per didelė prabranga.
„Išanalizavome kitų - pirmiausia kaimyninių šalių - patirtį ir praktiką ir jau šiais metais valstybės remiamų paskolų sistemos įgyvendinimas leis užtikrinti didesnį studijų prieinamumą savo lėšomis norintiems studijuoti jauniems žmonėms. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje jau ne vieneri metai paskolas teikia bankai ir palūkanų dydį, viršijantį 5 proc., dengia valstybė. Kita priežastis, kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas, yra tai, kad 20 mln. paskoloms iš biudžeto neužtenka ir papildomų rezervų sunkmečio laikotarpiu valstybė neturi”, - portalo forume kalbėjo G.Steponavičius.
„Aukštasis mokslas nėra brangesnis nei užsienyje”
Ministras nesutiko ir su kito portalo lankytojo teiginiu esą mokslas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra brangesnis nei užsienio šalyse ir tai esą skatina jaunimą emigruoti. Kartu G.Steponavičius tvirtino besidžiaugiantis jaunų žmonių noru išmėginti save užsienio šalių universitetuose.
„Mokslas aukštosiose mokyklose nėra brangesnis nei užsienyje ir kainos už studijas kaštai yra realūs ir tokias sumas valstybė iš biudžeto moka už vieną studentą. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 60 proc.iš 36 tūkst. įstojančiųjų šiųmetinių pirmakursių studijuos valstybės lėšomis. Prieš pradedant spekuliuoti emigracijos temomis siūlau pažvelgti į pamatines priežastis, kodėl jauni žmonės iki šiol rinkosi studijas užsienyje. Pirmoje vietoje yra nepakankama studijų kokybė - dėl to ir yra pradėta aukštojo mokslo reforma, kad situacija būtų keičiama iš esmės. Kita vertus, aš džiaugiuosi jaunų žmonių noru išmėginti save užsienyje, dar daugiau didžiuojuosi, kad geriausi pasaulio universitetai kviečia mūsų jaunuolius studijuoti”, - kalbėjo ministras ir pridūrė, kad iš visų šiemet Lietuvoje į aukštąsias stojusiųjų neįstojo tik kas tryliktas jaunuolis.
Pasiteiravus, ar pats ministras savo vaiką leis mokytis į Lietuvos ar į užsienio universitetą, G.Steponavičius sakė, kad tai nuspręs jo sūnus.
„Mano sūnui šiuo metu 13 metų ir iki jis baigs mokyklą Lietuvos aukštajame moksle bus įvykę kokybiniai pokyčiai, bet manau, kad spręs mano sūnus, kuris turės teisę rinktis. Nuo pat sūnaus gimimo mes esame jį apdraudę kaupiamuoju studijų draudimu ir iki jo pilnametystės kas mėnesį mokėdami gana simbolinę pinigų sumą, sukaupsime pakankamas lėšas rinktis jo norimas studijas. Manau, kad investicija į lavinimąsi ir studijas yra verta didesnio dėmesio ir tikiu, kad visuomenėje to suvokimas didės”, - sakė ministras.
Įvardijo nuveiktus darbus
Portalo skaitytojui pasiteiravus, ką konkrečiai ministras gero padaręs, kad švietimo ir mokslo žmonės gyventų geriau, G.Steponavičius išvardino, jo nuomone, svarbiausius.
„Nuo pat savo darbo pradžios pradėjau įgyvendinti pokyčius, apie kuriuos buvau kalbėjęs dar iki tapimo ministru. Bendravime lavinime „ravime" popierizmą - yra panaikinta daugiau nei 50 įvairių iki tol privalomų mokykloms dokumentų. Nuosekliai mažinu švietimo biurokratijos sluoksnį. Tai daroma sujungiant ministerijai pavaldžias institucijas bei naikinant apskritis. Aukštajame moksle be atidėliojimų pradėjome įgyvendinti sisteminę pertvarką, kuri paskatins mūsų mokslo ir studijų institucijas dirbti kokybiškiau ir orientuotis į rezultatus. Galėčiau vardyti dar daug dalykų, bet šitie yra svarbiausi”, - sakė ministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusų dramos teatras prašo paaiškinti, kodėl dingo finansavimas pastato rekonstrukcijai
Rusų dramos teatras prašo „atsakingų pareigūnų išaiškinimo“, kodėl nuspręsta iš Valstybės investicijų programos išbraukti beveik 14 mln. eurų, už kuriuos buvo numatoma rekonstruoti pagrindinį teatro pas...
-
Statinių sostinėje architektūrinėms idėjoms įvertinti – projektų konkursai
Vilniaus miesto taryba po svarstymo komitetuose trečiadienį pritarė siūlymui papildyti ir patikslinti sąrašą objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. ...
-
Opozicija piktinasi, kad nuveiktų darbų ataskaitą R. Šimašius pateikia paskutinę minutę2
Meras Remigijus Šimašius sako, jog per dvejus šios kadencijos metus jam pavyko pasiekti, kad Vilnius būtų matomas pasaulio žiniasklaidoje dėl novatoriškų sprendimų COVID-19 karantino akivaizdoje. ...
-
Vilniečiai kviečiami savanoriauti mobiliuosiuose punktuose: žada paskiepyti nuo COVID-191
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia savanoriauti mobiliuosiuose patikros punktuose. Teigiama, kad savanoriai gali būti paskiepyti vakcina nuo COVID-19. ...
-
Pilaitės futbolo stadione nebeliko maniežą dengusio kupolo: aikštyne planuojamos treniruotės
Demontavus pripučiamą futbolo maniežo kupolą, dengusį Pilaitės futbolo stadioną, Vilniuje atnaujinama Pilaitės gimnazijos futbolo stadiono veikla. Šiltuoju metų laiku stadionas veiks atviro aikštyno principu. ...
-
Duris turėtų atverti restoranai, barai ir kavinės1
Šią savaitę dar viena labai laukiama diena yra ketvirtadienis. Kiti jį jau vadina didžiuoju ketvirtadieniu, kai jau bus galima kavos puodelį išgerti ne ant suolo parke, o ant kėdės lauko kavinėje, praneša LNK žinių tarnyba. &nbs...
-
Pilaitėje prasideda antrasis požeminės pėsčiųjų perėjos statybų etapas, keisis ženklinimas1
Pilaitės rajone startuoja antrasis požeminės pėsčiųjų perėjos statybų etapas ties Vydūno ir V. Pociūno gatvėmis, po kurio gyventojai galės jaustis dar saugiau, o judrų Pilaitės prospektą kirsti tiesiog po žeme, nelėtinant eismo. ...
-
„Didįjį šeimos gynimo maršą“ palaimino Vilniaus savivaldybė: galės dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių23
Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą rengti „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Gegužės 15-ąją įvyksiančiu protestu bus siekiama atkreipti dėmesį į dabartinės daugumos vykdomą politiką dėl Konstitucijoje numat...
-
Santaros klinikose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems COVID-19 pacientams
Antradienio duomenimis, stacionarinių vietų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, užimtumas Vilniaus regione siekia 85 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 90 proc. Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, organizu...
-
Vilniaus koncertų salei pabrangus iki 75 mln. eurų, numatytas finansavimas atidėtas3
Nacionalinės koncertų salės projektui Vilniuje pabrangus beveik 23 mln. eurų – iki 75 mln. eurų ir užtrukus jos projektavimui, Vyriausybė kol kas atsisako Valstybės investicijų programoje suplanuotų lėšų objekto statyboms. ...