- Vytautas Beniušis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo spalio kai kuriems mokytojams atlyginimas gali mažėti daugiau nei 8 procentais, tačiau tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, mokinių skaičiaus ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus. Taip tvirtino ketvirtadienį portalo forume viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Algos mažės ir dėl mažesnio vaikų skaičiaus mokyklose
„Visiems pedagogams atlyginimai nuo spalio 1 d. mažės 4,7 proc. Dar 3,3 proc darbo užmokesčio fondas bus mažinamas pakeičiant mokinio krepšelio metodiką. Kaip šio sprendimo pasekmė persiskirstys mokytojų krūviai. Daliai mokytojų atlyginimas mažės nežymiai, kitiems dėl mažesnio gauto valandų skaičiaus gali mažėti daugiau nei 8 procentais, bet tai priklausys nuo konkrečios mokyklos sprendimo, čia lems mokinių skaičius ir galimybės steigėjams lanksčiau spręsti krūvių klausimus”, - sakė ministras, svetainės lankytojo paklaustas, kaip sumažinus mokinio krepšelį, šis sprendimas atsilieps mokytojams,
G.Steponavičius taip pat nurodė, kad nuo rugsėjo 1 d. į mokyklas ateis 24 tūkst. mažiau vaikų nei pernai - pasak jo, tai irgi turės įtakos mokytojų darbo krūvio pasiskirstymui.
Didesnis aiškumas dėl mažinamų algų - po rugsėjo
Teiginius esą mokytojų algos mažės 20 proc. ministras pavadino „neatitinkančiais tikrovės”. Jis dar kartą pakartojo, kad atlyginimai visiems mokytojams nuo spalio 1 d. mažės 4,7 procento, kiek konkrečiam mokytojui keisis darbo krūviai, pasak ministro, „priklausys nuo konkrečios mokyklos situacijos ir steigėjų bei mokyklų vadovų sprendimų”.
„Su profesinių sąjungų atstovais dar vasarą kelis kartus apie tai kalbėjome prie derybų stalo ir šitie faktai jiems turi būti puikiai žinomi. Po rugsėjo mėnesio mes galėsime aiškiau pasakyti, kiek dėl mažėjančio vaikų skaičiaus ir dalinio finansavimo mažinimo krūviai pasiskirsto ir kiek tai atsiliepia mokytojo pajamoms”, - pridūrė G.Steponavičius.
Tarp privalumų - prieinamumas norintiems studijuoti už savo lėšas
Portalo lankytojus domino ir vykstanti aukštojo mokslo reforma ir nauja tvarka, pagal kurią studentai galės imti paskolas studijoms. Svetainės lankytojo paklaustas, kodėl esą visame pasaulyje aukštojo mokslo studijoms skolina valstybė, o Lietuvoje studentams skolina bankai ir valstybė jiems dar turės mokėti palūkanas, G.Steponavičius nesutiko su tokia nuomone. Jo teigimu, pagal pasaulinę praktiką paskolas studijoms dažnai teikia privačios kredito institucijos, o valstybei skolinti didžiulę sumą šiuo ekonominiu sunkmečiu esą būtų per didelė prabranga.
„Išanalizavome kitų - pirmiausia kaimyninių šalių - patirtį ir praktiką ir jau šiais metais valstybės remiamų paskolų sistemos įgyvendinimas leis užtikrinti didesnį studijų prieinamumą savo lėšomis norintiems studijuoti jauniems žmonėms. Tiek Estijoje, tiek Latvijoje jau ne vieneri metai paskolas teikia bankai ir palūkanų dydį, viršijantį 5 proc., dengia valstybė. Kita priežastis, kodėl buvo pasirinktas toks sprendimas, yra tai, kad 20 mln. paskoloms iš biudžeto neužtenka ir papildomų rezervų sunkmečio laikotarpiu valstybė neturi”, - portalo forume kalbėjo G.Steponavičius.
„Aukštasis mokslas nėra brangesnis nei užsienyje”
Ministras nesutiko ir su kito portalo lankytojo teiginiu esą mokslas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra brangesnis nei užsienio šalyse ir tai esą skatina jaunimą emigruoti. Kartu G.Steponavičius tvirtino besidžiaugiantis jaunų žmonių noru išmėginti save užsienio šalių universitetuose.
„Mokslas aukštosiose mokyklose nėra brangesnis nei užsienyje ir kainos už studijas kaštai yra realūs ir tokias sumas valstybė iš biudžeto moka už vieną studentą. Noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 60 proc.iš 36 tūkst. įstojančiųjų šiųmetinių pirmakursių studijuos valstybės lėšomis. Prieš pradedant spekuliuoti emigracijos temomis siūlau pažvelgti į pamatines priežastis, kodėl jauni žmonės iki šiol rinkosi studijas užsienyje. Pirmoje vietoje yra nepakankama studijų kokybė - dėl to ir yra pradėta aukštojo mokslo reforma, kad situacija būtų keičiama iš esmės. Kita vertus, aš džiaugiuosi jaunų žmonių noru išmėginti save užsienyje, dar daugiau didžiuojuosi, kad geriausi pasaulio universitetai kviečia mūsų jaunuolius studijuoti”, - kalbėjo ministras ir pridūrė, kad iš visų šiemet Lietuvoje į aukštąsias stojusiųjų neįstojo tik kas tryliktas jaunuolis.
Pasiteiravus, ar pats ministras savo vaiką leis mokytis į Lietuvos ar į užsienio universitetą, G.Steponavičius sakė, kad tai nuspręs jo sūnus.
„Mano sūnui šiuo metu 13 metų ir iki jis baigs mokyklą Lietuvos aukštajame moksle bus įvykę kokybiniai pokyčiai, bet manau, kad spręs mano sūnus, kuris turės teisę rinktis. Nuo pat sūnaus gimimo mes esame jį apdraudę kaupiamuoju studijų draudimu ir iki jo pilnametystės kas mėnesį mokėdami gana simbolinę pinigų sumą, sukaupsime pakankamas lėšas rinktis jo norimas studijas. Manau, kad investicija į lavinimąsi ir studijas yra verta didesnio dėmesio ir tikiu, kad visuomenėje to suvokimas didės”, - sakė ministras.
Įvardijo nuveiktus darbus
Portalo skaitytojui pasiteiravus, ką konkrečiai ministras gero padaręs, kad švietimo ir mokslo žmonės gyventų geriau, G.Steponavičius išvardino, jo nuomone, svarbiausius.
„Nuo pat savo darbo pradžios pradėjau įgyvendinti pokyčius, apie kuriuos buvau kalbėjęs dar iki tapimo ministru. Bendravime lavinime „ravime" popierizmą - yra panaikinta daugiau nei 50 įvairių iki tol privalomų mokykloms dokumentų. Nuosekliai mažinu švietimo biurokratijos sluoksnį. Tai daroma sujungiant ministerijai pavaldžias institucijas bei naikinant apskritis. Aukštajame moksle be atidėliojimų pradėjome įgyvendinti sisteminę pertvarką, kuri paskatins mūsų mokslo ir studijų institucijas dirbti kokybiškiau ir orientuotis į rezultatus. Galėčiau vardyti dar daug dalykų, bet šitie yra svarbiausi”, - sakė ministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus oro uoste – kalėdinė žinutė užsienio lietuviams3
Gruodžio 4-ą dieną neįprastoje vietoje – Vilniaus oro uosto atvykimo salėje – išdygo spalvingas Kūčių stalas. Instaliaciją kūrusi menininkė Jolita Vaitkutė teigia, kad tai – žinutė užsienio lietuviams, siekiant priminti,...
-
Trijose savivaldybėse bus pradedamas bandomasis narkotikų prevencijos projektas1
Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Vilniaus, Alytaus miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybės įgyvendins Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomojo modelio projektą. ...
-
D. Nausėdienė atidarė Tarptautinę kalėdinę labdaros mugę17
Šeštadienį Vilniaus rotušėje atidaryta 21-ajį kartą vykstanti Tarptautinė kalėdinė labdaros mugė. ...
-
Vilniuje sužibo gyventojų padovanota Kalėdų eglė: kviečia atsigręžti į nematerialias vertybes34
Penktadienio vakarą pagrindinėje sostinės Katedros aikštėje iškilmingai įžiebta Vilniaus Kalėdų eglė. Šiemet puoštas natūralus spygliuotis medis, kurį miestui padovanojo jo gyventojai. Eglės papėdėje taip pat įrengta ...
-
Lapkritį Vilniaus NT rinkoje pirkėjai įsigijo 189 butus3
2023 metų lapkričio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 189 naujos statybos butus, o jų vertė siekia 32,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 347 eurai. ...
-
A. Zuokas: Vilniaus valdžia manipuliuoja, iš ginčo su „Veolia“ realiai gaus 16 mln. eurų13
Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. ...
-
Trakų pareigūnai tęsia akciją: būk matomas – nusikabink atšvaitą nuo Kalėdų eglutės
Trakų rajono policijos pareigūnai miestiečiams ir svečiams pristato originalią, atšvaitais papuoštą Kalėdų eglę, taip tęsdami akciją „Būk matomas – nusikabink atšvaitą nuo Trakų policijos Kalėdų eglutės“....
-
Vilniaus savivaldybė: pasikeitė daugiau kaip 4 tūkst. sklypų esančių medžių vertė2
Vilniuje tęsiant saugotinų medžių inventorizaciją šią savaitę daugiau nei 4 tūkst. sklypų savininkai gauna laiškus, informuojančius apie pasikeitusius jų sklypuose augančių saugotinų medžių atkuriamosios vertės įkainius. ...
-
„Veolia“ Vilniui turi grąžinti 83 mln. eurų, savivaldybė „Veoliai“ – 27 mln. eurų6
Vilniaus valdžia arbitražo byloje prisiteisė iš Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ daugiau nei 83 mln. eurų vertės turto ir lėšų, bet galutinė miestui teksianti kompensac...
-
STT įžvelgia korupcijos siūlyme leisti perkelti žemę iš Grigiškių į Vilnių11
Seimui sprendžiant, ar liberalizuoti paskutinius žemės grąžinimo natūra procesus, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja, kad galimybės persikelti žemę, pavyzdžiui, iš Grigiškių į Vilnių būtų ydingos antikorupciniu požiūriu...