Metro šalininkai vis aktyviau bando siūlyti požeminio transporto idėją. Tačiau tramvajaus šalininkai nenusileidžia – šiuo metu laukiama, kad bus paskelbtas oficialus konkursas metro arba greitųjų autobusų sistemos kūrimui.

Lietuvoje ką tik viešnagę baigus buvusiam Kolumbijos sostinės Bogotos merui Antanui Mockui, atskriejo žinia – Bogota ketina diegti pirmąją metro liniją. Šis projektas, kaip teigiama, kainuos apie 70 mlrd. pesų (98 mln. litų). Beje, metro iniciatoriai ką tik išplatino ir atnaujintą metro idėjos koncepciją. Tačiau iš savivaldybės laukiama ir kito žingsnio – jau netrukus turėtų būti paskelbtas konkursas ir tramvajaus arba greitųjų autobusų sistemos diegimui.

VŠĮ „Vilniaus metro“ direktorius Rimantas Pūkelis sako, kad pirmajai metro linijai įdiegti užtektų ir vos 2-3 metų, tiesa, konkrečių projekto sumų kol kas nelinkęs įvardinti, tik pateikia ankstesnius skaičiavimus: kilometras metro trasos kainuotų apie 100 mln. litų.

„Mes manome, kad pirmąją liniją, Santariškės-stotis galima padaryti greičiau, nei tramvajų - įmanoma padaryti per 2-3 metus. Aišku, įrengti visą sistemą užtruktų ilgiau. Kiek kainuotų? Preliminariai, kilometras – apie šimtą milijonų litų. Reikia tik politikų apsisprendimo, kad darome – to tik ir laukia investuotojai. Yra besidominčių ir iš Kinijos, Pietų korėjos, yra ir europiečių“, - pasakojo R. Pūkelis.

Jis taip pat abejojo, kad tramvajaus projektas būtų bent litu pigesnis nei metro, esą, tiesiant tramvajaus bėgius, tektų iškelti ir vandentiekio, elektros, dujų tiekimo tinklus, o tai kainuotų kone antrą tiek, kiek pats tramvajaus diegimas.

„Prieš kelerius metus specialistai, atlikę analizę, pripažino, kad gal viena tramvajaus linija iki stoties gal ir atsipirktų, tik su sąlyga, kad savivaldybė iškeltų visas trasoje esančias komunikacijas. Tai įsivaizduojate, kiek tai laiko užimtų ir kiek tai kainuotų – tai dar tiek pat, kiek kainuotų pats tramvajaus projektas. Taigi, galų gale kainuotų tiek pat, kiek metro“, - dėstė R. Pūkelis.

Marija Burinskienė, Savivaldybės užsakymų viešojo transporto galimybių studiją rengusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė laikosi priešingos nuomonės: metro Vilniuje neatsipirktų dėl per mažų keleivių srautų, o tinkamiausias transportas būtų tramvajus arba naujo tipo greitieji autobusai.

„Pernai gruodžio mėnesį Vilniaus miesto tarybos buvo patvirtinta nauja transporto rūšis: vieno ar kito tipo tramvajus arba greitieji autobusai. Dabar turėtų būti skelbiamas atviras konkursas, kuriuo būtų pasirinkta, kuri transporto rūšis yra tinkamiausia Vilniui ir kad tiekėjai prisiimtų finansinius įsipareigojimus. Kad nebūtų, jog projektas pradedamas viena suma, o vėliau ji padvigubėja ar net patrigubėja. Galimi finansiniai variantai – įvairūs: tiek PPP (privataus ir valstybinio kapitalo partnerystė – red.), tiek koncesijos sutartis“, - sakė VGTU profesorė.

Jos bei kitų specialistų rengtoje studijoje teigiama, kad tramvajaus projektas galėtų kainuoti nuo 400 iki 700 mln. litų, greitųjų autobusų sistemos realizavimas būtų kiek pigesnis.

„Yra paskaičiuota, kad tramvajus kainuotų nuo 400 iki 700 mln. litų, kaina priklausys nuo trasų skaičiaus, nuo to, per kiek laiko projektas būtų įgyvendintas. Autobusai būtų pigesnis variantas, tačiau skirtumai nėra dideli, nes patys autobusai – kone vienetiniai, labai brangūs. (...) Tie autobusai – manevringesni, nei tramvajus ar įprastiniai autobusai, jie labiau pritaikyti siauroms senamiesčio gatvėms, nors ir sukabinti iš kelių „vagonų“. Nors pagal pačią pirmąją numatytą trasą – Vilniaus geležinkelio stotis-Santariškės – tramvajų galima įrengti ir tai visiškai nebūtų sudėtinga“, - sakė M. Burinskienė.