Quantcast

„Mes nugalėjom“: kaip į Katedros aikštę milicininkai atvežė bananų

Kodėl griebtasi smurto?

A. Tučkus atsimena, kad mitingą organizavę bendražygiai negalvojo apie smurtą. „A. Terleckas džiaugėsi, kad labai greitai bėgo ir tuo metu dar vikrus buvo. Jis išlaviravo, bet per nugarą gavo kelis kartus su lazdomis. Sakė nesmarkiai, bet gavo“, – teigia A. Tučkus. „Bet paskui persigrupavome ir pražygiavome su tautinėmis dainomis iki pat Aušros vartų“, – „Bananų baliaus“ atomazgą atskleidžia jo dalyvis. Kodėl iki tol pro pirštus į LLL mitingus žiūrėję valdžios atstovai tądien griebėsi smurto?

Istoriko A. Kulakausko teigimu, kadangi buvo organizuotas LLL mitingas, o tam tikri sluoksniai nelabai pritarė Algirdo Brazausko ir dalies partijos žaidimams su Sąjūdžiu, tad pabandyta pademonstruoti jėgą, parodyti, kur yra ribos. Tuo metu Sąjūdis atvirai už nepriklausomybę nepasisakė, o LLL – pasisakė. Jėgos struktūrų atstovai nusprendė pademonstruoti, kad „perestroika“ turi ribas – jokių minčių apie nepriklausomybę ir socializmo demontavimą negali būti.

A. Tučkus pasakoja, kad jį, grįžtantį po mitingo, pradėjo sekti įtartini vyrai. Prasidėjo gaudynės, LLL narys buvo pavytas. „Klausia – ko bėgi, o aš – o ko vejatės? Įkišo į mašiną, per raciją susisiekė, sako – prie namų jau viskas, mes jį turim. Nuvežė į miliciją Kalvarijų gatvėje, liepė rašyti pasiaiškinimus visokius, nieko aš ten nerašiau“, – atsimena vyras. Po trijų valandų milicijoje A. Tučkus buvo paleistas, matyt, milicininkai gavo įsakymą paleisti sulaikytus mitingo dalyvius.

Tolimesni įvykiai parodė, kad Lietuvos visuomenė – jau nebe ta, kurią galima talžyti be jokios atsakomybės.

Teismas išteisino mitinguotojus

V. Bogušis atsimena, kad po „Bananų baliaus“ baudžiamąsias bylas iškėlė tik jam ir A. Terleckui. A. Terlecką teisme gynė advokatas Kazimieras Motieka, V. Bogušis gynėsi pats. Prie teismo buvo minios žmonių – praeiti buvo neįmanoma. „Na, ką gi – mus pasikvietė į teismą. Aš ten susitikau savo buvusią moksladraugę Laimą Štikauskaitę, ji dirbo teismo sekretore. Sako – o, Boguši, tai tave teisia? Bet nesibaimink, atiduotas nurodymas tave išteisinti“, – pasakoja V. Bogušis. Tai buvo tiesa – mitingo dalyviai buvo išteisinti, jiems buvo panaikintos nuobaudos.

Jau netrukus remti nukentėjusiųjų per „Bananų balių“ stojo Sąjūdžio atstovai. Po masinių protestų ir demonstracijų atsakomybę teko prisiimti LKP Centro Komiteto pirmiesiems sekretoriams – Ringaudui Songailui ir Nikolajui Mitkinui. Jie neteko savo kėdžių, o į vieno jų vietą atėjo kur kas lankstesnių pažiūrų A. Brazauskas.

Istoriko A. Kulakausko teigimu, valdžia nebijojo radikalios pusės, bet su Sąjūdžiu jau reikėjo kažką daryti, nes, akivaizdu, kad jį rėmė absoliuti politiškai aktyvių žmonių dauguma – Sąjūdžio mitinguose dalyvaudavo ir po 100 tūkst. žmonių. Tuo metu jau buvo aišku, kad dauguma žmonių yra jau nebe valdžios pusėje

Daug sunkesnis darbas yra Nepriklausomybė nei bulves auginti.

V. Bogušis vaizdžiai nusako LLL vaidmenį kovos už Lietuvos laisvę paveiksle: „Mes buvom toks žaibolaidis, ledlaužis. Pasižiūrėkite į chronologiją: 1987 m. rugpjūčio 23 d. – iki 3000 žmonių, tai visiškai nedaug, bet pagal tuos metus tai daug. Vasario 16 d. – jau kur kas daugiau. Birželio 14 d. tarybinis oficiozas praneša, kad mitinge dalyvavo 4000 žmonių. „Bananų balius“ – rugsėjo 28 d. – tarybinis oficiozas praneša, kad dalyvavo 6000 žmonių. Jie melagiai – dalyvavo mažiausiai 10 000 žmonių“, – teigia LLL atstovas.

Šveicarams valdžią renka šveicarai

Netrukus visuomenėje vis dažniau pradėjo pasigirsti kalbos apie galimybę atkurti Nepriklausomybę. Kokia bus ta nepriklausomybė ir kaip ji pakeis kiekvienos jų likimus, šioje nuotraukoje užfiksuotos merginos sunkiai galėjo įsivaizduoti.

R. Gurčytė atsimena, kad studijų metais bendrabutyje kalbėdavosi su bičiuliais: „Tai va, kai bus Lietuva nepriklausoma, kaip mes gerai gyvensime, mes auginsime daug bulvių, pieno ir mėsos, dešrų – kaip mūsų šalis praturtės“, – tuometinį Nepriklausomybės vaizdinį atsimena pašnekovė. „Žinoma, daug sunkesnis darbas yra Nepriklausomybė nei bulves auginti“, – šypsosi ji.

R. Gurčytė liko gyventi Čiobiškyje. Ji dirba biologijos ir anglų kalbos mokytoja. Jos sesuo E. Gurčytė laimę atrado keliaudama ir rodydama pasaulio stebuklus kitiems. Moteris dirba gide vienoje kelionių agentūroje. V. Lekavičiūtė – programuotoja. Ji taip pat išnaršė tolimiausius pasaulio kampelius keliaudama ir apgailestauja, kad anksčiau daugeliui žmonių pažintas pasaulis baigdavosi ties Baltarusija ar Lenkija.

Eglė linkusi aukštai vertinti tų dienų įvykius: „Mes pamiršome, kad sugriovėme Sovietų Sąjungą. Mes pamiršome pačius geriausius dalykus, kuriais kiekvieną dieną galėtume didžiuotis. Mes tai pamiršome.“ Moteris pasakoja, kad bekeliaujant jai ne kartą teko iš tautiečių išgirsti teiginius, kad kai kurios tautos, pavyzdžiui, šveicarai gyvena labai gerai. „Visada sakau tautiečiams, kad šveicarams valdžią išrinko šveicarai, o ne ufonautai, tai viskas ir nuo mūsų pačių priklauso. Čia niekas nieko nepadarys, gyvensime taip gerai, kiek to norėsime ir kiek dėl to dirbsime“, – šviesia gaida pokalbį užbaigia E. Gurčytė, kadaise su seserimis ir drauge Vida dalyvavusi liūdnai pagarsėjusiame „Bananų baliuje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių