„Maskvos namai“ – lėtai, bet su viltimi baigti

Nuo 2008 m. niekaip nepastatomi Maskvos namai duris atverti turėtų kitų metų pavasarį. Per šešerius statybų metus ne tik ne kartą perkelta įkurtuvių data, bet ir prireikė keisti statybų projektą. O Vilniaus namų projektas Maskvoje visiškai įstrigo.

Netrukus atsiras fasadas

Iš pradžių planuota, kad Maskvos savivaldybės finansuojamos statybos turėtų būti baigtos 2011 m. pabaigoje, vėliau žadėta darbus baigti iki 2012 m. pabaigos. Šiandien prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirtos dygstantis pastatas tebeprimena griaučius, tačiau viešosios įstaigos Maskvos kultūros ir verslo centro – Maskvos namų direktorius Aleksandras Makarovas tikina, kad netrukus vaizdas pasikeis.

"Į antrą pusę darbai jau tikrai peržengę, visi tinklai sutvarkyti. Maždaug po mėnesio ar pusantro prasidės intensyvus darbas objekte. Planuojam šiais metais ir fasadus uždengti, nes visi darbai iš esmės atlikti, šilumą paleisti, elektrą ir visa kita", – žadėjo A.Makarovas.

Pretenzijų niekam nėra

Anksčiau statybos keletą kartų strigo, nes Maskvos savivaldybė per tarpininkus vėlavo sumokėti algas darbininkams. Vėliau skolos grąžintos, o pernai žiemą Vilniaus miesto savivaldybėje apsilankė aukšto rango svečiai iš Rusijos.

Jie pažadėjo, kad kultūros ir verslo centrą bus stengiamasi užbaigti kaip įmanoma greičiau. Vilniuje šiais pažadais entuziastingai tikima – A.Makarovo teigimu, finansavimas vėlavo tik dėl to, kad keitėsi Maskvos merai, o dabar abi šalys viena kitai priekaištų neturi ir abi suinteresuotos statybų pabaiga. Be to, Maskva esą kruopščiai tikrina statybų išlaidas.

"Tai labiau susiję su naujos valdžios atėjimu, ten viskas vyksta ne taip greitai, kaip pas mus, kai ateina naujas meras ir viskas greitai. Vyksta statybų inventorizacija, Maskva žiūri, skaičiuoja, gana griežtai apskaičiuoja, derina, kaip panaudoti pinigai. Tai užėmė laiko, o mes statybas vykdom be pretenzijų ir planuojam objektą atiduoti vertinti kitų metų kovą ar balandį. Lietuvai jie neturi nė vieno žodžio pretenzijų, jie patenkinti darbu", – aiškino viešosios įstaigos direktorius.

Maskvos merai keitėsi 2010 m., kai tuomečio prezidento Dmitrijaus Medvedevo atleistą Jurijų Lužkovą poste pakeitė Sergejus Sobianinas. Dabar ir šis pranešė apie pasitraukimą, bet liko laikinu Maskvos vadovu iki rugsėjo.

"Kas galėjo prognozuoti, jei būtų buvęs Lužkovas ir sena valdžia, gal būtų nekilę jokių klausimų. Bet niekas gi neprognozavo, kad Lužkovas bus atleistas, įvyks toks pasikeitimas. Pas mus labai greitai įsivažiuoja visa nauja komanda. Maskvai mūsų klausimas... Ten pilna ir kitų klausimų", – pridūrė A.Makarovas.

Infrastruktūra nebetiko

Vis dėlto uždelstas laikas lėmė statybos projekto pokyčius. Iš pradžių skelbta, kad daugiau kaip 9 tūkst. kv. m pastatas būsiąs kultūros ir informacijos centras su daugiafunkce 480 vietų sale, ekspozicijoms skirtomis galerijomis ir liukso klasės biuro patalpomis, restoranu, poilsio kambariais. Vėliau naujoji Maskvos valdžia nusprendė, kad kai kurie pirminio projekto sprendimai jau paseno, tad teko "perstumdyti pertvaras".

"Žinot, 2007–2008 m. ekonomika ėjo, Dieve mano, tiktai tepk ant duonos su sviestu. Kitokie laikai atėjo – kokie ten restoranai, kiekvienas kvadratinis metras turi dirbti, kad būtų vystoma kultūra, ekonominiai santykiai. Restoraną pakeitė į kitus dalykus, jokių poilsio kambarių, jie buvo numatyti, kad nereikėtų ieškoti viešbučio. Jų irgi atsisakė, nes nieko baisaus, viešbučių šalia pilna ir jie nėra apkrauti. Maskva skaičiuoja pinigą, galima taip pasakyti. Pastatas turi dirbti darbą, atnešti naudos tiek vilniečiams, tiek maskviečiams", – dėstė A.Makarovas.

Pasak A.Makarovo, pagrindinis Maskvos savivaldybės noras – kad pastatas būtų šiuolaikiškas ir atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus. Kiek Rusijos sostinei atsieis Maskvos namų statyba, neatskleidžiama. Tai – komercinė paslaptis.

Vilniaus namai strigo

Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus teigė neseniai pasikvietęs A.Makarovą pokalbio ir iš jo supratęs, kad statybų pabaiga, nors ir pamažu, artėja.

Tačiau kur kas niūresnė situacija esą Maskvoje, kurioje turėtų būti statomi analogiški Vilniaus namai. Projektas įstrigo ir Vilniaus namų statybos Maskvoje net nepradėtos.

Pasak J.Pinskaus, tiek Maskvos namai Vilniuje, tiek Vilniaus namai Maskvoje atneštų naudos, nes tai būtų "bendradarbiavimas, o ne atvirkščiai". Maskvoje Vilniaus namai esą turėtų veikti kaip ekonominis centras.

"Idėja buvo tokia, kad ambasada pasiliktų kaip politinis centras, yra dar vienas kultūrinis centras, o Vilniaus namai būtų kaip ekonominis centras. Politinis, kultūrinis, ekonominis – būtų trys centrai, kurie galėtų glaudžiai bendradarbiauti ir turėtų naudą", – sakė J.Pinskus.