Maskvos Didžiojo teatro „Korsaras" - ne tik Vilniaus elitui?

Vilniuje – Maskvos Didžiojo teatro baleto viešnagė. Rugsėjį pasaulyje pripažinti baleto meistrai Lietuvos publikai pristatys trijų veiksmų Adolphe Charles Adamo spektaklį „Korsaras“.

Vilnius - ketvirtas

Vilnius taps ketvirtuoju pasaulio miestu, kurio žiūrovai išvys vos prieš dvejus metus pastatytą spektaklį. Naujausio „Korsaro“ pastatymo premjera Maskvoje įvyko 2007 m. liepą. Nuo tada spektaklis lankėsi tik dvejose šalyse: praėjusių metų sausį Prancūzijoje ir liepą Didžiojoje Britanijoje.

Prancūzai spektaklį priėmė su entuziazmu. „Le Monde“ antraštės skelbė: „Korsaras“ – superspektaklis“. Santūrieji britai irgi nešykštėjo liaupsių. „Tai šventė, kuri apima viską, gali patenkinti pačius išrankiausius“, - rašė „Financial Times“.
Šių metų liepą Maskvos Didžiojo teatro gastrolės numatytos Ispanijoje. Nors iki spektaklio „Korsaras“ liko trys mėnesiai, bilietai į jį jau iššluoti.

Tą patį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) meno vadovė Tatjana Sedunova prognozuoja ir spektakliui Vilniuje. „Bilietų neliks per mėnesį“, - neabejojo ji.

„Korsaras“ Vilniaus scenoje pasirodys rugsėjo 19-20 dienomis. Pagrindinius vaidmenis jame turėtų atlikti Maskvos Didžiojo teatro perlai – Svetlana Zakharova ir Nikolajus Tsiskaridzė.

Gelbsti šalies prestižą

Nors Lietuvoje kartas nuo karto sužibdavo garsiausios Rusijos baleto žvaigždės, Maskvos Didysis teatras su visu baletu šalyje nėra lankęsis. Dėl to teatro gastroles rugsėjį T.Sedunova vadina labai didingu projektu. Apie tai LNOBT meno vadovė svajojo ne vienus metus. Išgirdusi apie programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) ji prieš pusantrų metų netgi kreipėsi į tuometę įstaigos vadovybę, tarp renginių siūlydama įtraukti ir Maskvos Didžiojo teatro trupės pasirodymus.

„Deja, projektas pasirodė per ambicingas ir finansavimo jam niekas neskyrė. Tačiau mano sparnai jau buvo išsiskleidę“, - prisiminė T.Sedunova.

Žinodama Ūkio banko investicinės grupės prezidento Vladimiro Romanovo meilę baletui moteris kreipėsi į jį. „Net man buvo netikėta, kad jis taip greitai sutiko“, - vakar surengtos spaudos konferencijos metu šypsojosi T.Sedunova.

„Verslo, valstybės ir menininkų pastangos turi būti sutelktos tam, kad Lietuva oriai galėtų švęsti tūkstantmetį ir galėtų išsaugoti Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės prestižą. Be to, norime parodyti, kad kultūrai skirtus pinigus galima panaudoti racionaliai“, - kalbėjo V.Romanovas.

Kad atsipirks, nesitiki

Į „Korsaro“ spektaklio atvežimą į Vilnių Ūkio banko investicinė grupė investuos 1-1,5 mln. litų. „Jei išeisime ant nulio, būsiu labai geras verslininkas“, - juokavo V.Romanovas.

1 tūkst. vietų turinčiame LNOBT „Korsaras“ bus rodomas du kartus. Kad spektaklis neatneštų nuostolių, bilietai į jį esą turėtų kainuoti net apie 400 eurų (1380 litų). Tačiau V.Romanovas žadėjo, kad „Korsaras“ bus prieinamas ne tik elitui. Manoma, kad pigiausi bilietai į spektaklį kainuos 150-200 litų. Už VIP klasės bilietus baleto mėgėjams teks pakloti gal net iki tūkstančio litų. Bilietai pradedami platinti gegužės 10 d.  

Bilietai esą negali būti labai pigūs, nes prie projekto finansiškai neprisideda nei VEKS, nei LNOBT, kuriam teks mokėti ir už scenos nuomą, ir už orkestro darbą.

VEKS direktorius Rolandas Kvietkauskas pažadėjo žinią apie spektaklį Vilniuje paskleisti užsienio šalyse, kad jo pažiūrėti galėtų atvykti ir svečiai iš kitų šalių.

„Gastrolės – ne eilinis įvykis mūsų šalies gyvenime. Kaip ir retai pasitaiko, kad verslininkai pasiūlytų ne tik projekto idėją, bet ir imtųsi organizavimo ir net viską finansuotų“, - atkreipė dėmesį R.Kvietkauskas.

Iki šios dienos VEKS programa yra gavusi 12 mln. litų vertės privačių verslininkų paramą.

Brangiausias teatro istorijoje

„Korsaras“ – brangiausias pastatymas per visą Maskvos Didžiojo teatro istoriją, kainavęs 1,5 mln. JAV dolerių. (3,9 mln. litų)

Pastatyme atkurti 25 originalūs Marius Petipa šokiai, sukurti dar 1899 m.

Naudojama originali Adolphe Charles Adamo muzika, sukurta 1856 m., su šešių kompozitorių muzikiniais intarpais.

„Korsaras“ Maskvos Didžiojo teatro sukurtas remiantis archyvine nacionalinės Prancūzijos bibliotekos medžiaga.