Quantcast

Ligoninių vadovai reikalauja: „pinigai paskui ligonį“

Vilniaus ligoninių vadovai kreipėsi į sveikatos politiką formuojančias institucijas prašydami, kad skirstant sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus pinigus, būtų laikomasi principo „pinigai paskui ligonį“.

Praėjusią savaitę Santariškių medicinos įstaigų asociacijai priklausančių, kitų didesnių Vilniaus miesto ligoninių vadovai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) vadovybė Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje įvykusiame bendrame pasitarime nutarė kreiptis į Seimo sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrą ir Valstybinės ligonių kasos direktorių, kad skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas teritorinėms ligonių kasoms būtų atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, besiremiantis statistiniu gyventojų skaičiumi, neatspindi realaus paslaugų suvartojimo.

Vien Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje esančios ligoninės dėl to praranda 14 mln. litų, reikalingų ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti.

Gyventojų judėjimas tarp Lietuvos apskričių pastaraisiais metais vis spartėja ir atotrūkis tarp statistinio ir realiai sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamo gyventojų skaičiaus nuolat didėja. Vilniaus mieste prisirašiusiųjų prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra 68 tūkstančiais daugiau nei statistinių gyventojų.

Statistinis gyventojų skaičius atsiranda po visuotinio gyventojų surašymo. Paskutinysis gyventojų surašymas vyko 2001 m. Vėliau duomenys buvo koreguojami tik registruojant gimimus ir mirtis, taip pat savanorišką gyvenamosios vietos deklaravimą. Per pastaruosius aštuonerius metus į didmiesčius ir ypač į Vilnių iš visų šalies miestų ir miestelių atvyko gyventi dešimtys tūkstančių žmonių dėl didesnių galimybių čia susirasti darbo, siekti karjeros, mokytis aukštosiose mokyklose. Įsikūrę jie prisirašė prie bendrosios praktikos gydytojų miestų poliklinikose ir šeimos sveikatos centruose, o kaip statistiniai gyventojai "tebegyvena" savo miestuose ir miesteliuose.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus Vytauto Mockaus nuomone, nepakeitus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarkos, Vilniaus TLK zonos ligoninės negaus visų joms priklausančių lėšų, todėl bus sunkiau vykdyti sveikatos apsaugos ministro pažadą nemažinti medikų atlyginimų.

Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad metų pradžioje ligonių kasoms pailginus atsiskaitymo laiką su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kilo neramumų dėl gydytojams laiku neišmokėtų atlyginimų pirmiausia Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonos ligoninėse – Vilniuje, Ukmergėje, Alytuje.

Sostinėje įsikūrusiose ligoninėse didžiausią pacientų dalį taip pat sudaro Vilniaus zonos gyventojai, todėl ligoninėms labai svarbu, kad sudarant sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa sutartinės lėšos paslaugoms apmokėti būtų skaičiuojamos remiantis realiu prisirašiusiųjų, o ne seniai realybės neatitinkančiu statistiniu gyventojų skaičiumi. Antraip, Sapiegos ligoninės direktoriaus Gedimino Rimdeikos nuomone, svarbiausias privalomojo sveikatos draudimo principas, skelbiantis, kad "pinigai turi eiti paskui ligonį" lieka tik deklaratyvi frazė.

Visos respublikos vaikams sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis teigia, kad finansavimo trūkumas trukdo paslaugas vaikams suteikti greitai, kuria nereikalingas eiles.


Šiame straipsnyje: ligoninė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių