- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus ligoninių vadovai kreipėsi į sveikatos politiką formuojančias institucijas prašydami, kad skirstant sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus pinigus, būtų laikomasi principo „pinigai paskui ligonį“.
Praėjusią savaitę Santariškių medicinos įstaigų asociacijai priklausančių, kitų didesnių Vilniaus miesto ligoninių vadovai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) vadovybė Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje įvykusiame bendrame pasitarime nutarė kreiptis į Seimo sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrą ir Valstybinės ligonių kasos direktorių, kad skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas teritorinėms ligonių kasoms būtų atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, besiremiantis statistiniu gyventojų skaičiumi, neatspindi realaus paslaugų suvartojimo.
Vien Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje esančios ligoninės dėl to praranda 14 mln. litų, reikalingų ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti.
Gyventojų judėjimas tarp Lietuvos apskričių pastaraisiais metais vis spartėja ir atotrūkis tarp statistinio ir realiai sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamo gyventojų skaičiaus nuolat didėja. Vilniaus mieste prisirašiusiųjų prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra 68 tūkstančiais daugiau nei statistinių gyventojų.
Statistinis gyventojų skaičius atsiranda po visuotinio gyventojų surašymo. Paskutinysis gyventojų surašymas vyko 2001 m. Vėliau duomenys buvo koreguojami tik registruojant gimimus ir mirtis, taip pat savanorišką gyvenamosios vietos deklaravimą. Per pastaruosius aštuonerius metus į didmiesčius ir ypač į Vilnių iš visų šalies miestų ir miestelių atvyko gyventi dešimtys tūkstančių žmonių dėl didesnių galimybių čia susirasti darbo, siekti karjeros, mokytis aukštosiose mokyklose. Įsikūrę jie prisirašė prie bendrosios praktikos gydytojų miestų poliklinikose ir šeimos sveikatos centruose, o kaip statistiniai gyventojai "tebegyvena" savo miestuose ir miesteliuose.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus Vytauto Mockaus nuomone, nepakeitus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarkos, Vilniaus TLK zonos ligoninės negaus visų joms priklausančių lėšų, todėl bus sunkiau vykdyti sveikatos apsaugos ministro pažadą nemažinti medikų atlyginimų.
Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad metų pradžioje ligonių kasoms pailginus atsiskaitymo laiką su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kilo neramumų dėl gydytojams laiku neišmokėtų atlyginimų pirmiausia Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonos ligoninėse – Vilniuje, Ukmergėje, Alytuje.
Sostinėje įsikūrusiose ligoninėse didžiausią pacientų dalį taip pat sudaro Vilniaus zonos gyventojai, todėl ligoninėms labai svarbu, kad sudarant sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa sutartinės lėšos paslaugoms apmokėti būtų skaičiuojamos remiantis realiu prisirašiusiųjų, o ne seniai realybės neatitinkančiu statistiniu gyventojų skaičiumi. Antraip, Sapiegos ligoninės direktoriaus Gedimino Rimdeikos nuomone, svarbiausias privalomojo sveikatos draudimo principas, skelbiantis, kad "pinigai turi eiti paskui ligonį" lieka tik deklaratyvi frazė.
Visos respublikos vaikams sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis teigia, kad finansavimo trūkumas trukdo paslaugas vaikams suteikti greitai, kuria nereikalingas eiles.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinė didina kompensacijas už privačius darželius iki 120 eurų2
Šalyje didėjant infliacijai, Vilnius iki 120 eurų didina nuo 2015-ųjų mokamą mėnesinę kompensaciją pasirinkusiems vaikus leisti į privačius darželius. ...
-
Šalia bažnyčios Pilaitėje sostinės savivaldybė ketina įrengti naują skverą1
Pilaitėje, šalia bažnyčios ir naujosios gimnazijos, Vilniaus savivaldybė ketina įrengti naują skverą. ...
-
Vilniuje socialinės paskirties pastatų vystytojai galės nemokėti plėtros įmokos
Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintas plėtros įmokos nuostatas nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties. ...
-
Vilnius sieks tapti 2025-ųjų Europos žaliąja sostine7
Sostinės taryba trečiadienį pritarė paraiškos, kuria siekiama, kad Vilnius 2025 metais taptų Europos žaliąja sostine, teikimui. ...
-
Vilniuje favoritas – A. Zuokas, o M. Majausko populiarumas blėsta24
Portalo diena.lt užsakymu „Baltijos tyrimai“ 2023 m. sausio 26-vasario 2 d. atliko naujausią reprezentatyvią sostinės gyventojų, turinčių teisę balsuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausą. ...
-
AAD: nelegalių atliekų vežėjų padaryta žala Vilniaus rajone siekia 4,6 mln. eurų
Nelegalių atliekų vežėjų žala Vilniaus rajone, Juodžių kaime, esančiai aplinkai siekia 4,6 mln. eurų, po „15min“ paskelbto tyrimo trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). ...
-
Vilniaus taryba žada didinti kompensacijas už privačius darželius
Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį ketina padidinti kompensaciją privačius darželius lankantiems vaikams. ...
-
Vilniaus taryba atims garbės piliečio vardą iš vaikus tvirkinusio buvusio JAV politiko3
Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina atimti sostinės garbės piliečio vardą iš vaikus tvirkinusio buvusio JAV Atstovų Rūmų pirmininko Denniso Hasterto (Deniso Hasterto). ...
-
Saugumo krizė: vien sostinėje trūksta apie 450 pareigūnų27
Lietuvoje policijos pareigūnų taip trūksta, kad jau antrą savaitę Vilniuje ir Kaune patruliuoti ir reaguoti į iškvietimus policininkams į pagalba kviečiami pareigūnai iš Viešojo saugumo tarnybos (VST). Nors jos funkcija visi&scaro...
-
Vilniuje už 3 mln. eurų rekonstruota ugniagesių gelbėtojų stotis2
Vilniuje už 3 mln. eurų rekonstruota ugniagesių gelbėtojų stotis, antradienį pranešė Turto bankas. ...