- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus ligoninių vadovai kreipėsi į sveikatos politiką formuojančias institucijas prašydami, kad skirstant sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamus pinigus, būtų laikomasi principo „pinigai paskui ligonį“.
Praėjusią savaitę Santariškių medicinos įstaigų asociacijai priklausančių, kitų didesnių Vilniaus miesto ligoninių vadovai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) vadovybė Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje įvykusiame bendrame pasitarime nutarė kreiptis į Seimo sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrą ir Valstybinės ligonių kasos direktorių, kad skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas teritorinėms ligonių kasoms būtų atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, besiremiantis statistiniu gyventojų skaičiumi, neatspindi realaus paslaugų suvartojimo.
Vien Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje esančios ligoninės dėl to praranda 14 mln. litų, reikalingų ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti.
Gyventojų judėjimas tarp Lietuvos apskričių pastaraisiais metais vis spartėja ir atotrūkis tarp statistinio ir realiai sveikatos priežiūros įstaigų aptarnaujamo gyventojų skaičiaus nuolat didėja. Vilniaus mieste prisirašiusiųjų prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra 68 tūkstančiais daugiau nei statistinių gyventojų.
Statistinis gyventojų skaičius atsiranda po visuotinio gyventojų surašymo. Paskutinysis gyventojų surašymas vyko 2001 m. Vėliau duomenys buvo koreguojami tik registruojant gimimus ir mirtis, taip pat savanorišką gyvenamosios vietos deklaravimą. Per pastaruosius aštuonerius metus į didmiesčius ir ypač į Vilnių iš visų šalies miestų ir miestelių atvyko gyventi dešimtys tūkstančių žmonių dėl didesnių galimybių čia susirasti darbo, siekti karjeros, mokytis aukštosiose mokyklose. Įsikūrę jie prisirašė prie bendrosios praktikos gydytojų miestų poliklinikose ir šeimos sveikatos centruose, o kaip statistiniai gyventojai "tebegyvena" savo miestuose ir miesteliuose.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus Vytauto Mockaus nuomone, nepakeitus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarkos, Vilniaus TLK zonos ligoninės negaus visų joms priklausančių lėšų, todėl bus sunkiau vykdyti sveikatos apsaugos ministro pažadą nemažinti medikų atlyginimų.
Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad metų pradžioje ligonių kasoms pailginus atsiskaitymo laiką su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kilo neramumų dėl gydytojams laiku neišmokėtų atlyginimų pirmiausia Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonos ligoninėse – Vilniuje, Ukmergėje, Alytuje.
Sostinėje įsikūrusiose ligoninėse didžiausią pacientų dalį taip pat sudaro Vilniaus zonos gyventojai, todėl ligoninėms labai svarbu, kad sudarant sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa sutartinės lėšos paslaugoms apmokėti būtų skaičiuojamos remiantis realiu prisirašiusiųjų, o ne seniai realybės neatitinkančiu statistiniu gyventojų skaičiumi. Antraip, Sapiegos ligoninės direktoriaus Gedimino Rimdeikos nuomone, svarbiausias privalomojo sveikatos draudimo principas, skelbiantis, kad "pinigai turi eiti paskui ligonį" lieka tik deklaratyvi frazė.
Visos respublikos vaikams sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis teigia, kad finansavimo trūkumas trukdo paslaugas vaikams suteikti greitai, kuria nereikalingas eiles.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus koncertų salei pabrangus iki 75 mln. eurų, numatytas finansavimas atidėtas
Nacionalinės koncertų salės projektui Vilniuje pabrangus beveik 23 mln. eurų – iki 75 mln. eurų ir užtrukus jos projektavimui, Vyriausybė kol kas atsisako Valstybės investicijų programoje suplanuotų lėšų objekto statyboms. ...
-
Mirė žymus architektas, Vilniaus patriotas J. Makariūnas
Savaitgalį išėjo Vilniaus patriotas, Architektūros riteris Jaunutis Makariūnas, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS). ...
-
Vietoje metalinių eismo saugumo atitvarų Vilniuje bus sodinami krūmai2
Vietoje metalinių eismo saugumo atitvarų Vilniuje daugelyje vietų bus sodinami krūmai, iš viso jų šiemet ketinama pasodinti per 10 tūkst., pranešė sostinės savivaldybė. ...
-
Gatves ir skverus atveriant lauko kavinėms – akibrokštas: plotus gauna tie, kuriems jų nereikia?2
Sostinei miesto gatves ir skverus atveriant lauko kavinėms kilo nepasitenkinimo banga – kai kurie savininkai neslepia besijaučiantys nuskriausti, nes plotus esą gauna tie, kuriems jų net nereikia. ...
-
Durys atsivėrė: kokios nuotaikos Vilniaus prekybos centruose?1
Prekybos centre „Ozas“ pagaliau atidarymo nuotaikos. Atidarytos beveik visos parduotuvės, ne tik tos, kurios turėjo išėjimą į lauką, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Vilniaus planuose – devyni nauji viešojo transporto maršrutai ir per 20 ekologiškų autobusų4
Iki 2023 metų sostinės viešojo transporto parką papildys dar mažiausiai 22 nauji dujiniai arba elektriniai autobusai, kurie kursuos ir keleivius veš devyniais maršrutais periferinėse miesto teritorijose. Po rinkos konsultacijų centri...
-
„Pfizer-BioNTech“ vakcinų sulaukęs Vilnius kviečia skiepytis senjorus, mokytojus ir abiturientus
Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. ...
-
R. Šimašius: buvo tokių merų, kuriems turbūt būtų geriau būti išrinktiems tarybos1
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad tai, kuri rinkimų tvarka geresnė, priklauso „nuo situacijos ir nuo asmens“, tačiau pats taip pat ragina palikti tiesioginį rinkėjų dalyvavimą sprendžiant dėl mero. ...
-
Dešimtyje Vilniaus regiono darželių ketinama pradėti paviršių testavimą2
Paviršių testavimą šią savaitę ketinama pradėti dešimtyje Vilniaus regiono darželių. ...
-
Gegužę Ribiškių pažintinio tako teritorijos kraštovaizdžiu ims rūpintis 15 avių1
Nuo gegužės vidurio Vilniuje esančio Ribiškių pažintinio tako teritorijos kraštovaizdžiu rūpinsis 15 juodagalvių šiurkščiavilnių avių ir penkios ožkos. ...