Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos žydų bendruomenė dėl atminimo lentos K. Škirpai žada kreiptis tarptautiniu mastu

2024-06-22 08:01

Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio susivienijimo iniciatyva skaldo visuomenę. Anot jos, tiek Lietuvos, tiek sostinės vadovybė turi imtis atitinkamų veiksmų.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.
Turinys

„Tai apgalvota provokacija, akivaizdus visuomenės kiršinimas. Šis klausimas bus iškeltas. Žiūrėsime, kaip reaguos valdžia, nes susirūpinti ji tikrai turėtų“, – šeštadienį Eltai teigė F. Kukliansky.

„Pati nedraskysiu jokių lentų. Tegul tai daro tas, kas privalo daryti. Ruošiame pareiškimą, savo nuomonę tikrai išreikšime ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, ne Nacionaliniam susivienijimui atstovaujantis Vytautas Sinica turėtų vertinti, ar 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse yra reikalinga atminimo lenta jo organizatoriui K. Škirpai.

„To sukilimo metu mūsų tautiečiams nelabai pasisekė. Nežinau, ar Sinicai yra suteikta tokia teisė vertinti, ar sukilimo proga reikia kabinti Škirpai atminimo lentą. Yra tvarka ir kabinimo, ir nukabinimo“, – pabrėžė F. Kukliansky.

ELTA primena, kad penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato buvo pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirta atminimo lenta.

Kaip Eltai teigė šiai partijai atstovaujantis V. Sinica, šis veiksmas buvo atliktas kaip pilietinio nepaklusnumo akcija ir su miesto savivaldybe suderintas nebuvo.

Eltos kalbinta Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė tvirtino, kad be leidimo pakabinta atminimo lenta, skirta K. Škirpai, bus numontuota.

Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.

„Šitai lentai galioja ir priimtas įstatymas, kuris draudžia viešose erdvėse propaguoti totalitarinius režimus. Dėl nevienareikšmiško K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėmės į komisiją, kuri vertina tokius objektus. Kai būtume gavę jų išvadą, tada būtume svarstę tos lentos kabinimo klausimą“, – Eltai penktadienį tvirtino K. Šeraitė-Gogelienė.

Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.