Valstybės valdoma elektros gamybos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Suomijos kompanijos „Fortum“ valdoma bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolą už maždaug 700 mln. litų (200 mln. eurų) Vilniuje, kur Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos įmonės gaminama šiluma yra viena brangiausių Lietuvoje, statyti biokuru kūrenamą elektrinę. Pagrindinė projekto partnerė būtų „Fortum Heat“, kuri tokią pat jėgainę planuoja statyti Kaune bei jau stato Klaipėdoje.
„Tai yra nauja iniciatyva, nieko bendra neturinti su mūsų ir “Fortum„ projektais Kaune. Mes pabandysime išsiaškinti, ar yra galimybių ir Vilniuje pastatyti tokią jėgainę. Tai buvo abipusis - mūsų ir “Fortum„ - suvokimas, kad reikalingas toks projektas ir Vilniuje“, - BNS sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Anot jo, įmonės strateginis tikslas yra eiti į šilumos energijos gamybos rinką, pirmiausia Vilniuje ir Kaune, kur yra nacionalinės reikšmės projektai: „Tai miestai, kurie mums įdomūs. Tai yra nacionalinio lygmens prioritetas - Vilniuje šilumos energijos rinka nejuda, ir tai gali būti pirmas žingsnis link to“.
„Lietuvos energija“ teigia, jog galutinį sprendimą dėl investicijų priims, baigus pradinius darbus, kuriuos atliks „Fortum Heat Lietuva“.
„Fortum pirmajame etape yra lyderis - jie turės nuspręsti, kokia galėtų būti energijos kaina, nauda vartotojams, konkurencingumas ir visus kitus dalykus, įskaitant aplinkosauginius. Pirmasis etapas užtruks apie 18 mėnesių, o jėgainę pastatyti planuojama iki 2016 metų pabaigos“, - teigė D.Misiūnas.
Jo teigimu, akcijų ir investicijų pasiskirstymas bus aiškus vėliau, atlikus parengiamuosius darbus.
„Fortum Heat Lietuva“ ieškos tinkamo žemės sklypo, parengs veiklos galimybių studijas ir poveikio aplinkai vertinimo programą, atliks elektrinės aprūpinimo kuru studiją, veiklos galimybių ir priešprojektinę studiją, projekto vystymo planą, pranešė „Lietuvos energija“.
Planuojama, kad naujoji kogeneracinė jėgainė bus apie 50 megavatų (MW) elektros ir apie 110 MW šilumos galingumo, ji naudos biokurą.
Naujos elektrinės statybos parengiamuosius darbus „Fortum Heat Lietuva“ šiemet pradėjo ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Įmonės generalinis direktorius Vitalijus Žūta BNS anksčiau sakė, jog Kaune planuojama statyti taip pat maždaug 690 mln. litų (200 mln. eurų) vertės 150 MW šilumos ir iki 50 MW elektros - biokurą deginančią jėgainę. Jos planą tikisi paruošti per pusmetį, o elektrinė galėtų pradėti veikti 2016 metais.
„Lietuvos energija“ su Kauno savivaldybės kontroliuojama šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ ketina įgyvendinti bendrą 260-270 mln. litų vertės apie 50 MW šilumos bei apie 25 MW elektros galios biokuro jėgainės projektą Kaune, Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.
2011 metais „Fortum Heat Lietuva“ pradėjo statyti apie 140 mln. eurų (483,4 mln. litų) kainos elektrinę ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje - ji bus 20 MW elektros ir 50 MW šilumos galios. Planuojama, kad visu pajėgumu jėgainė pradės dirbti 2013 metų pirmą ketvirtį.
Visos jėgainės degins biokurą ir nepavojingas išrūšiuotas buitines bei pramonines atliekas.
Prancūzijos koncerno „Dalkia“ grupei priklausanti šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“ šiemet sausį taip pat paskelbė planus statyti 300 MW galios maždaug 500 mln. litų vertės biokuro jėgainę Vilniuje. Kainų komisija yra pasisakiusi, kad „Dalkia“ planuojamai biokuro jėgainei Vilniuje turėtų pritarti šalies valdžia - biokuro jėgainės projektas turi būti pripažintas strateginės reikšmės objektu.
Lietuvos Vyriausybė ir prezidentė ypač kritikuoja „Dalkia“ veiklą Vilniuje. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas yra pasisakęs, jog „Dalkia“ planuojama statyti jėgainė neužtikrins konkurencijos ir mažesnių šilumos kainų. Anot jo, Vilniaus šilumos ūkyje trūksta skaidrumo, konkurencijos, o „Vilniaus energija“ neleidžia prisijungti kitiems šilumos tiekėjams.
Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad Lietuvoje biokuro katilinės statomos lėtai ir žadėjo kartu su Vyriausybe netoleruoti monopolijų šilumos ūkyje.
