Lietuvoje pagerbiamas Birželio 23-iosios karinio sukilimo dalyvių atminimas

  • Teksto dydis:

Vilniuje, minint Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią 80-metį, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kartu su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu padėjo atminimo vainikus prie atminimo lentos 1941 m. birželio karinio sukilimo dalyviams atminti. Sukilėlių atminimas pagerbtas šalia Gedimino prospekte esančio namo nr. 29, kuriame 1941 metais veikė antisovietinio Birželio sukilimo organizatorių štabas.

„Žuvusius dėl Lietuvos laisvės gerbti privalo kiekvienas, nes tai žmonės, savo gyvybę paaukoję dėl mūsų ateities. 1941 m. karinio sukilimo dalyviai savarankiškai be sąjungininkų, be paramos, negailėdami gyvybės mėgino atkurti Lietuvos valstybingumą. Nepavyko. Galimai žuvo apie 2000 mūsų ginklo brolių. Mes, kariai, atiduodami pagarbą žuvusiems ginklo broliams, patvirtiname, kad Lietuvos laisvė bus aukščiausiu mūsų tarnybos tikslu. Negalime leisti juodinti savų karių žygdarbių, kad ateityje patys nebūtume apjuodinti klaidingai kūrę savo valstybę. Išlikime nepajudinamais savo Tėvynės ateities sargais“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Atminimo vainikais pagerbti ir memorialai šio sukilimo aukoms Rasų kapinėse Vilniuje bei Kauno senosiose kapinėse, Ramybės parke. Taip pat šiomis dienomis kariai visoje Lietuvoje lanko ir trispalvėmis juostomis puošia sukilėlių kapus.

„1941 m. birželio 23-osios sukilimas buvo reakcija į patį brutaliausią raudonąjį terorą, trėmimus, kai birželio mėnesį vyko kelios dešimtys žiaurių žudynių visoje Lietuvoje. Sukilėliai kovojo už savo teisę būti tauta ir šalimi, laisva nuo bet kokių sąsajų“, – sakė krašto apsaugos ministras, pagerbęs sukilimo dalyvius prie memorialinės lentos Vilniuje.

Ministras akcentavo, kad sukilėliai padėjo išsivaduoti iš raudonojo teroro gniaužtų tūkstančiams įkalintų žmonių visoje Lietuvoje, tarp kurių buvo ir žydai, rusai. „Vien Kaune pavyko išsaugoti beveik 2 tūkst. gyvybių, tarp kurių buvo ir Juozas Lukša-Daumantas, kurio metus šiemet minime. Jis tuomet buvo jaunas studentas, patekęs į sovietinio saugumo gniaužtus, – sakė A. Anušauskas – Tačiau negalima pamiršti, kad tuo metu prasidėjo ir žydų persekiojimo ir naikinimo akcijos“.

1941 m. įvykęs antisovietinis sukilimas buvo surengtas pasinaudojant 1941 m. birželį prasidėjusiu Vokietijos–SSRS karu. Raudonajai armijai traukiantis iš Lietuvos, okupacinis režimas įvykdė dar daugybę karo nusikaltimų – civilių gyventojų, politinių kalinių žudynių. Prieš sovietų okupaciją kovojusių sukilėlių tikslas buvo išstumti okupacinę SSRS kariuomenę iš Lietuvos ir atkurti šalies nepriklausomybę, rašoma Lietuvis kariuomenės pranešime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šlovė Didvyriams!

Šlovė Didvyriams! portretas
Per amžius!

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Šlovė tarybiniam draugui vytautui dėka jo kurėsi Tarybinė Socialistinė draugiška respublika Lietuva.Ačiū jums prisiidėja prie komunizmo ir socializmo.

kaunas

kaunas portretas
Nei jis čia žino nei supranta, ką jis čia "pagerbė" .
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių