Lietuva neturėtų tapti vieno miesto valstybe

Vilniaus politikos analizės institutas baigiantis metams jau antrą kartą pristatė savivaldybių gerovės indeksą. Sostinė labai aiškiai atitrūkusi nuo kitų. "Bet Kauno ir Klaipėdos bei žiedinių savivaldybių atotrūkis nuo Vilniaus nedidėja per daug. Vilnius nebetolsta. Kaunas pagal tokį komponentą, kaip švietimas, net aplenkė Vilnių", – sakė tyrimo vadovas Gintaras Šumskas.

Skaičiuojant gerovės indeksą savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.

Sudarant indeksą buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformaliojo vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai.

Indeksas buvo skaičiuojamas naudojant viešai prieinamus 2018 m. oficialiosios statistikos duomenis. Jam sudaryti panaudota Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinės sistemos medžiaga.

Pagal šias kategorijas, aukščiausią balą pelnė Neringos savivaldybė – 6,3. Antroje vietoje – Vilniaus miestas su 6,2 balo, trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 5,3 balo. Toliau dešimtuke rikiuojasi Kauno miestas, Klaipėdos rajonas, Šiaulių miestas, Kauno rajonas, Mažeikių rajonas, Elektrėnų savivaldybė ir Druskininkai.

Vilnius atsiplėšęs nuo visų, bet labiausiai pagal ekonominį komponentą. Yra vietų, kuriose didieji miestai – Kaunas ir Klaipėda – smarkiai vejasi. Tarkime, tas pats švietimas.

Blogiausiai indekse įvertintas Ignalinos rajonas – su 2 balais jam skirta paskutinė, 60 vieta. Prasčiausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke toliau rikiuojasi Biržų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, taip pat Varėnos, Kelmės, Zarasų, Joniškio, Molėtų, Alytaus, Šakių, Rokiškio rajonai.

Tyrėjai teigia besitikintys, kad indeksas padės paspausti centrinę valdžią skirti realų dėmesį regionams. Mat politinės partijos, centrinė valdžia, Vyriausybė daug kalba apie regionų politiką, jų skatinimą, bet dažniausiai tai baigiasi rinkiminiais šūkiais, į realius darbus neišvirsta.

– Kokiu tikslu skaičiuojamas savivaldybių gerovės indeksas ir kam jį po to galima panaudoti? – "Vilniaus diena" teiravosi tyrimui vadovavusio Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovo G.Šumsko.

– Gerovės indeksą skaičiavome jau antrus metus, tačiau šiemet pasižiūrėjome dar ir istoriškai, kaip situacija keitėsi per ketverius metus. Ką mes pasiekėme? Indeksas sukelia labai aktyvias diskusijas tarp merų, savivaldybių atstovų. Tikėkimės, kad jis pavirs ir draugišku paspaudimu centrinei valdžiai, ypač artėjant rinkimų ciklui.

Iš esmės to mes ir siekiame – priversti politikus diskutuoti apie regionų ir centro santykius, apie poreikius ir kt.

– Savivaldybių atstovai su tyrimo vertinimais sutiko?

– Visaip buvo. Natūralu, jog buvo siūlymų, kad  jeigu būtumėte skaičiavę tą ar aną, tai būtumėte pamatę kitus rezultatus. Tačiau mes paėmėme bendrą visiems prieinamą ir aiškią "liniuotę" – oficialią statistiką, kad nebūtų kažkokio subjektyvumo.

Savo puslapyje savivaldybių prašymu sukūrėme interaktyvų žemėlapį, kur savivaldybės gali pasilyginti su kitomis. Mūsų tikslas buvo nustatyti ir savivaldybėms parodyti tas silpnąsias vietas. Tas gerovės indeksas yra toks tarsi apibendrintas rodiklis – tiesiog parodo daug dalykų, sudėtų į vieną vietą, visokių rodiklių mišinys. O paskui, kai pamatai, kad yra kažkas negerai, galima gilintis smulkiau.

Tarkime, kai kurios savivaldybės mato, kad yra pas juos prastesnė situacija fizinio saugumo srityje. Į šį komponentą įeina keli rodikliai: pradedant nusikalstamumu, žūtimis ar sužeidimais keliuose ir baigiant mirštamumu nuo neužkrečiamųjų ligų. Ten yra ir gydytojų skaičius – tų, kurių reikia dažniausiai, kurie turi būti artimiausi. Tad yra toks rodiklis, kuris rodo bendrosios pagalbos gydytojų, akušerių ir odontologų skaičių, – tas trejetas, kuris yra būtinas čia ir dabar. Matyti, kad kai kuriose savivaldybėse būtent tas rodiklis silpnas – trūksta medikų. Diskutuojant savivaldybių atstovai teigė: gydytojai pas mus nenori važiuoti, nes gyventojų mažai, ekonomika smunkanti ir t. t.

Kalbant apie tris didmiesčius – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – pagal gerovės indeksą matomas aiškus atsiplėšimas nuo kitų savivaldybių.

Tad susidaro toks užburtas ratas: nėra žmonių – neateina investicijos, neateina investicijos – nebus ir darbuotojų. Jį reikia pralaužti. Ir nemažai nuveikti čia gali pačios savivaldybės. Yra pavyzdžių, kad kai kurios savivaldybės suranda būdų pritraukti specialistų. Tarkime, Akmenės pavyzdys. Nors šio rajono indeksai nėra aukšti, bet pažiūrėjus, kaip jie pasikeitė nuo 2016 m., tai tikrai gana įspūdingai pajudėjo, mat imtasi gana aktyvių priemonių per įvairius siūlymus, per lengvatas pritraukti tiek gydytojų, tiek investicijų. Tad negalima sakyti, kad savivaldybių administracijos yra visiškai priklausomos nuo centrinės valdžios – yra tos vietos, kur yra ką veikti ir savivaldai.

Pavyzdžiui, neseniai buvo mėginta suskaičiuoti, kiek į kultūrą savivaldybės pritraukė europinių lėšų. Paaiškėjo, kad kai kurios savivaldybės neparašė nė vieno projekto, net nebandė tų pinigų pritraukti, o kitos dešimtimis tų projektų sugebėjo parašyti ir nemažai finansų pritraukti. Šis faktas taip pat rodo, kad kai kur nėra to noro, iniciatyvos ar pajėgumų pasiimti tai, ką galima būtų pasiimti.

– Kalbant apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Ar per pastaruosius metus šiose savivaldybėse kažkuriose srityse buvo kokių nors ryškių pokyčių?

– Aišku, Vilnius išlieka labai atsiplėšęs. Sakyčiau, geras ženklas, kad tas atotrūkis nuo kitų per daug nedidėja.

Tiesa, pirmoje vietoje Neringa, bet ji nelyginama – ten yra tam tikra specifika. Tarkime, žiūrint kokį socialinio saugumo rodiklį, pažiūrėjus į tą statistiką, į tuos "žalius" skaičius, matome, kad jie turi per visą Neringą vieną probleminę šeimą ir vieną asmenį, gaunantį kažkokią pašalpą. Tai galima įsivaizduoti, kad, perskaičiavus tūkstančiui gyventojų, jų rodikliai smarkiai šauna į viršų. Tačiau ten yra daug gyvenamąją vietą deklaravusių pasiturinčių asmenų vien dėl patogumo, kad būtų lengva keliauti ir patekti į Neringą. Tad šios situacijos su kitomis savivaldybėmis nelabai galime lyginti.

O kalbant apie tris didmiesčius – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – matomas aiškus atsiplėšimas nuo kitų savivaldybių. Vilnius, kaip jau minėjau, tarsi savo lygoje žaidžia – labai aiškiai atitrūkęs. Bet Kauno ir Klaipėdos bei žiedinių savivaldybių atotrūkis nuo Vilniaus nedidėja per daug, net sumažėjo per pastaruosius ketverius metus, Vilnius nebetolsta. Kaunas pagal tokį komponentą, kaip švietimas, net aplenkė Vilnių. Tai, sakyčiau, yra geras ženklas, kad intelektualiniai pajėgumai koncentruojasi ne viename centre, bet yra ir alternatyvos. Atitinkamai, natūralu, ir investicijos tolygiau pasiskirstys, ir netaps Lietuva vieno miesto valstybe, pavyzdžiui, kaip Latvija ar Estija. Pas mus yra miestų, kurie atsveria.



NAUJAUSI KOMENTARAI

JOP

JOP portretas
Jau taip ir yra Yra tik VILNIUS ir uostas, Klaipėdos nėra. Į Palangą neleidžia net poilsinių skrydžių, Vilnius arba Kaunas. Rengiant uosto planą, Vilnius spjauna į Klaipėdos pageidavimus. Atiduoti tą Vilnių lenkams reik.

>MARIUS

>MARIUS portretas
Būk geras, nenusišnekėk.

MARIUS

MARIUS portretas
Norima decentralizacijos, labiau besivystančių miestų ? Tegu DVARAS NEDARO PROBLEMŲ dėl MINISTERIJŲ PERKĖLIMO Į KAUNĄ, o Vyriausybė atstovi savo pažadus! norima plėtros? Tegu Seime nedaro kliūčių tokiems normaliems geosocilainiams projektams kaip Kauno ar kitų miestų plėtra,kuri, kiekvienam sveiku protu mąstant, įmanoma tik rajoninių vietovių prisijungimu. Kada ši politinė eklektika ir apgaulė baigsis, įvyks proveržis!
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių