- Diena Media inf., BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui, pareiškusiam, kad tarpukariu Lenkija neokupavo Vilniaus krašto, Lietuva priminė tuometinių politinių veikėjų maršalo Jozefo Pilsudskio ir Mykolo Riomerio pasisakymus, kuriuose, anot Lietuvos diplomatų, Vilniaus priklausomybė Lietuvai nekvestionuojama.
BNS žiniomis, tokį atsakymą į R.Sikorskio žodžius Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas išsiuntė per ambasadą Varšuvoje.
Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis neseniai Lenkijos televizijos eteryje pareiškė, kad tarpukariu Lenkija Vilniaus neokupavo.
„Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome", - teigė R.Sikorskis.
Lenkų ministrui suskubo pritarti ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis, buvęs kandidatas Lietuvos į prezidento postą, Valdemaras Tomaševskis. „Ministras žino, ką sako“, - portalui yra prisipažinęs lenko kortą turintis politikas, vėliau persigalvojo: „Aš to negirdėjau. Nežinau, ar buvo toks pasisakymas“.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Lenkija tarpukariu Vilnių užgrobė neteisėtai, pažeisdama galiojančius susitarimus. Dėl to tarp valstybių tarpukario metais nebuvo palaikomi diplomatiniai santykiai.
V.Ušacko Lenkijos ministrui išsiųstame tekste, kurį gavo BNS, cituojama tarpukario Lenkijos valstybės vadovo J.Pilsudskio kalba Vilniuje 1922 metų balandžio 20 dieną. Joje J.Pilsudskis pripažino, kad Vilnius įžengė į naują gyvenimą, „kuris formuojasi kitaip, ne toks, kokį duodavo jo istorinė praeitis". J.Pilsudskis kalboje sakė, kad Vilnius „į sostinių rangą“ buvo iškeltas „didžiųjų lietuvių tautos pastangų dėka".
R.Sikorskiui taip pat išsiųstos tarpukario Lietuvos teisininko Mykolo Riomerio, kuriam J.Pilsudskis yra nesėkmingai siūlęs vadovauti prolenkiškai Lietuvos vyriausybei, griežtas atsakymas į pastarojo kalbą. M.Riomeris tada rašė, kad „Vilnius - Lietuvos kūrinys ir sostinė - yra ir lieka tuo, kas sukurta didžiule kartų ir tautos valia: visos kitos kombinacijos grius, visi spekuliatyvūs mėginimai sufabrikuoti kitokią Vilniaus prigimtį per prijungimo aktą, „Seimo" nutarimą ir t. t. sugrius, kaip nevykęs šiuolaikinis namas, šiuolaikinių lenkų statytas dėl pelno Varšuvoje ar tame pačiame Vilniuje".
Lietuvos reakcija į Lenkijos ministro žodžius pasirodė netrukus ir po to, kai prieš kelias dienas Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad „krizė" stabdo bendro dvikalbio lietuvių ir lenkų istorijos vadovėlio ruošimą.
Kaip katalikiškam lenkų dienraščiui „Nasz Dziennik" sakė Lietuvos ir Lenkijos Seimų asamblėjos vicepirmininkas, Lenkijos Seimo švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos narys Arturas Gorskis, bendro lietuvių ir lenkų istorijos vadovėlio sukūrimas gali tapti sunkiai įgyvendinamu uždaviniu.
„Lietuviai labai prieštaringai vertina mūsų bendrą istoriją, pradedant Vladislavo Jogailos laikais, kurį patį tik neseniai nustojo vadinti išdaviku, o Jozefas Pilsudskis daugelį metų buvo vienu iš svarbiausių lietuvių persekiotojų ir statomas greta Stalino ir Hitlerio", - sakė lenkų parlamentaras.
Lietuva teigia, kad 1920 metais Lenkija Vilnių užgrobė pažeisdama Suvalkų sutartį, pagal kurią Vilnius buvo priskirtas Lietuvai. Vėliau Vilniaus krašte buvo surengti rinkimai, kuriuose dalyvaujant vietos lenkams išrinktas seimas nusprendė prisijungti prie Lenkijos. Lietuva tokių vienašališkų Lenkijos veiksmų nepripažino ir laikosi pozicijos, kad Lenkija įvykdė neteisėtą užpuolimą. Lietuva Vilnių atgavo 1939 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusų dramos teatras prašo paaiškinti, kodėl dingo finansavimas pastato rekonstrukcijai
Rusų dramos teatras prašo „atsakingų pareigūnų išaiškinimo“, kodėl nuspręsta iš Valstybės investicijų programos išbraukti beveik 14 mln. eurų, už kuriuos buvo numatoma rekonstruoti pagrindinį teatro pas...
-
Statinių sostinėje architektūrinėms idėjoms įvertinti – projektų konkursai
Vilniaus miesto taryba po svarstymo komitetuose trečiadienį pritarė siūlymui papildyti ir patikslinti sąrašą objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. ...
-
Opozicija piktinasi, kad nuveiktų darbų ataskaitą R. Šimašius pateikia paskutinę minutę2
Meras Remigijus Šimašius sako, jog per dvejus šios kadencijos metus jam pavyko pasiekti, kad Vilnius būtų matomas pasaulio žiniasklaidoje dėl novatoriškų sprendimų COVID-19 karantino akivaizdoje. ...
-
Vilniečiai kviečiami savanoriauti mobiliuosiuose punktuose: žada paskiepyti nuo COVID-191
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia savanoriauti mobiliuosiuose patikros punktuose. Teigiama, kad savanoriai gali būti paskiepyti vakcina nuo COVID-19. ...
-
Pilaitės futbolo stadione nebeliko maniežą dengusio kupolo: aikštyne planuojamos treniruotės
Demontavus pripučiamą futbolo maniežo kupolą, dengusį Pilaitės futbolo stadioną, Vilniuje atnaujinama Pilaitės gimnazijos futbolo stadiono veikla. Šiltuoju metų laiku stadionas veiks atviro aikštyno principu. ...
-
Duris turėtų atverti restoranai, barai ir kavinės1
Šią savaitę dar viena labai laukiama diena yra ketvirtadienis. Kiti jį jau vadina didžiuoju ketvirtadieniu, kai jau bus galima kavos puodelį išgerti ne ant suolo parke, o ant kėdės lauko kavinėje, praneša LNK žinių tarnyba. &nbs...
-
Pilaitėje prasideda antrasis požeminės pėsčiųjų perėjos statybų etapas, keisis ženklinimas1
Pilaitės rajone startuoja antrasis požeminės pėsčiųjų perėjos statybų etapas ties Vydūno ir V. Pociūno gatvėmis, po kurio gyventojai galės jaustis dar saugiau, o judrų Pilaitės prospektą kirsti tiesiog po žeme, nelėtinant eismo. ...
-
„Didįjį šeimos gynimo maršą“ palaimino Vilniaus savivaldybė: galės dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių23
Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą rengti „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Gegužės 15-ąją įvyksiančiu protestu bus siekiama atkreipti dėmesį į dabartinės daugumos vykdomą politiką dėl Konstitucijoje numat...
-
Santaros klinikose įrengiamos naujos reanimacijos vietos sunkiems COVID-19 pacientams
Antradienio duomenimis, stacionarinių vietų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, užimtumas Vilniaus regione siekia 85 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 90 proc. Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, organizu...
-
Vilniaus koncertų salei pabrangus iki 75 mln. eurų, numatytas finansavimas atidėtas3
Nacionalinės koncertų salės projektui Vilniuje pabrangus beveik 23 mln. eurų – iki 75 mln. eurų ir užtrukus jos projektavimui, Vyriausybė kol kas atsisako Valstybės investicijų programoje suplanuotų lėšų objekto statyboms. ...