Laimėjo „Air Lituanica“ kūrėjai, o ne griovėjai

2014-ųjų lapkritį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bankrutavusios oro bendrovės "Air Lituanica" veiklos nutrauktas neradus nusikaltimo požymių. Tokį sprendimą priėmė Generalinė prokuratūra. Laimėjo "Air Lituanica" kūrėjai, o ne griovėjai.

Skambi tyrimo pradžia

Į Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės kontrolę, prašydami ginti viešąjį interesą, 2014 m. rudenį kreipėsi Vilniaus savivaldybės tarybos nariai konservatoriai Valdas Benkunskas ir Gediminas Švilpa. Jie tikino, kad kiekvieną mėnesį įvairiais finansiniais indėliais arba didinant bendrovės įstatinį kapitalą nekilnojamuoju turtu iš savivaldybės biudžeto "Air Lituanica" netiesiogiai buvo skiriama nuo 1,5 iki 2 mln. litų (dabar maždaug 0,43–0,6 mln. eurų) dotacijų.

Pavyzdžiui, 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė "Start Vilniaus", kuri netiesiogiai valdė didžiausią "Air Lituanica" akcijų dalį, kapitalo didinimui dar 6 mln. litų (beveik 1,74 mln. eurų) piniginiu įnašu ir 3,8 mln. litų (1,1 mln. eurų) vertės nekilnojamuoju turtu.

Beje, tuometis Seimo Ekonomikos komiteto narys, kuris rengėsi dalyvauti sostinės mero rinkimuose, o vėliau juos laimėjo, Remigijus Šimašius taip pat buvo prašęs išsiaiškinti prokurorų, ar Vilniaus savivaldybės įmonės teisėtai, nepažeisdamos viešojo intereso skolina "Air Lituanicai". Jo teigimu, vien Vilniaus šilumos tinklai per pusmetį "Air Lituanicai" tuo metu paskolino 5,2 mln. litų (1,5 mln. eurų).

"Air Lituanica" bendrovė veiklą pradėjo 2013 m. vasarą, buvo priversta sustabdyti 2015 m. gegužę.

Anot tyrimą inicijavusių politikų, 2014 m. liepos 1 d. bendrovės veiklos nuostoliai nuo jos įkūrimo pasiekė 30,5 mln. litų (8,83 mln. eurų). Teisėsaugai buvo nurodyta, kad savivaldybės įmonės esą buvo spaudžiamos paremti bendrovę įsigyjant jos akcijų ar skolinant lėšų.

Kaltinimai subliūško

Prokurorai, ištyrę visas aplinkybes, konstatavo, kad politikų įtarimai ir kaltinimai nepagrįsti.

"Šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyti jokių nusikalstamų veikų požymiai, todėl nėra pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei, o bet kokie galimi teisės pažeidimai turi būti sprendžiami kitų teisės šakų apimtyje, – rašoma Generalinės prokuratūros išvadoje. – Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nutraukti UAB "Air Lituanica" veiklą buvo priimtas ne dėl to, kad įmonė pasiekė nemokumo būseną, bet dėl pasikeitusios naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos valios toliau nebeįgyvendinti priimto sprendimo, t. y. nebefinansuoti UAB "Air Lituanica".

Pasak Generalinės prokuratūros, bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus šilumos tinklų valdybos nariai neturėjo jokio pagrindo abejoti Vilniaus miesto savivaldybės pateikta informacija, kuri, be kita ko, buvo atitinkanti tikrovę ir tikruosius Vilniaus miesto savivaldybės atstovų ketinimus siekiant, kad būtų tęsiamas bendrovės "Air Lituanica" verslo projektas.

Generalinės prokuratūros ir FNTT tyrimas konstatavo, jog UAB "Air Lituanica" palaikymas buvo viešas interesas, todėl nėra pagrindo manyti, kad intensyvi investicijų paieška, bendradarbiavimas su įvairiomis įmonėmis ar institucijomis gali būti vertinamas, kaip tarnybos įgaliojimų viršijimas. Teisėsaugininkai iš surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos padarė išvadą, kad dėl investicijų į "Air Lituanica" valdžios žmonės susitikinėjo ir kalbėjosi ne tik su Vilniaus šilumos tinklų, bet ir kitų įmonių, įstaigų atstovais.

Prie bendrovės steigimo jau 2012-aisiais buvo prisidėję keliolika Lietuvos įmonių ir verslininkų: ADLEX, ARVI, "Baltic Optical Disk", "Garsų pasaulis", "MG Baltic Investment", "Modus", "Panevėžio keliai", SBA, Vilniaus vystymo kompanija, Antanas Guoga, Brianas Joffe ir kt. Bendrovės partneriais buvo Susisiekimo, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijos, taip pat Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Ir tai buvo viešai prieinama informacija.

A. Zuokas įžvelgia žlugdymą

Vienas iš oro bendrovės iniciatorių ir kūrėjų, tuometis Vilniaus meras, dabartinis tarybos narys Artūras Zuokas neabejoja, jog tyrimo nutraukimas įrodo, kad politikai darė spaudimą, jog "Air Lituanica" projektas sužlugtų.

"R. Šimašius ir kiti politikai darė viską, kad nepasisektų ir kaišiojo į ratus ne pagalius, o rąstus. Mes kreipsimės oficialiai į bendrovės Vilniaus šilumos tinklai valdybą, kad jie siektų žalos atlyginimo, – sakė A.Zuokas. – Atsiranda teisinis pagrindas išsireikalauti nuostolius iš tų, kurie priėmė tokius sprendimus, t. y. mero R.Šimašiaus ir kitų asmenų, kuriems bus permesta atsakomybė. Tikiuosi, Vilniaus šilumos tinklai pareikalaus žalos atlyginimo iš tų, kurie ir yra kalti."

R. Šimašius ir kiti politikai darė viską, kad nepasisektų ir kaišiojo į ratus ne pagalius, o rąstus.

Jo teigimu, nuo pat oro bendrovės kūrimo pradžios buvo pasakyta daug netiesos apie "Air Lituanica" projektą, o vilniečiai per rinkimus buvo klaidinami dėl tariamos žalos miestui.

"Jei ne griovėjai, "Air Lituanica" šiais metais būtų turėjusi 6 orlaivius, kurie tiesiogiai būtų skridę į 15 Europos miestų ir pervežę daugiau nei 800 tūkst. keleivių. Bazinis oro vežėjas būtų didinęs sostinės patrauklumą ir konkurencingumą, o tai – naujos investicijos ir gerai apmokamos darbo vietos. Be to, vertinant nuo 2015-ųjų sumažėjusias degalų kainas, jau šiemet "Air Lituanica" būtų pelninga įmonė", – aiškino buvęs sostinės meras.

A.Zuokas priminė VšĮ "Investuok Lietuvoje" atliktą analizę, kurioje suskaičiuota, kad pagal optimistiškiausią scenarijų investicijų į oro bendrovę koeficientas siektų 23, o pačiu pesimistiškiausiu – 2. Anot politiko, tai įrodo, jog miestas jokiu būdu nebūtų patyręs nuostolių, nepaisant to, kad kasmet būtų reikėję investuoti į bendrovės veiklą. "Air Lituanica" turėjo įmonės verslo planą (iki pat 2020 m.), kurį parengė "Lufthansa Consulting". Ekspertų skaičiavimais, turistai, kurie būtų skraidę "Air Lituanica" lėktuvais Vilniuje ir Kaune, kasmet būtų išleidę daugiau nei po 10 mln. eurų.

"Vien šiuo metu Lietuvos vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė už vieną skrydį į Londono Sičio oro uostą per metus skiria 3,7 mln. eurų subsidijų, – skaičiavo A.Zuokas. – O su "Air Lituanica" už 6 mln. eurų šiuo metu būtume turėję net 15 maršrutų."

Pirmaisiais metais buvo numatyti skrydžiai į 6 miestų pagrindinius oro uostus – Amsterdamą, Briuselį, Kijevą, Londoną, Maskvą, Palangą. Vėliau turėjo atsirasti maršrutai į Stokholmą, Miuncheną, Berlyną, Sankt Peterburgą, Hamburgą, Tbilisį, Stambulą.

Tyrimas prieš žlugdytojus?

"Norėtųsi, kad teisingumo sulauktų ir griovėjai, nes, kaip tyrėjai konstatavo, žala atsirado ne dėl UAB "Air Lituanica" veiklos, o dėl pagrindinio akcininko, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, sprendimo. Taigi, visos žalos ir nuostoliai atsirado dėl Vilniaus akcininko sprendimo nevykdyti patvirtinto "Lufthansa Consulting" parengto verslo plano", – sakė A.Zuokas.

Beje, 2015 m. liepą LRT žurnalistas Edmundas Jakilaitis pradėjo viešinti laiškus tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovų, mero ir "Air Lituanicos" atstovų. Iš R.Šimašiaus susirašinėjimo galima įtarti, jog skrydžių bendrovę siekta trūks plyš uždaryti. Buvo paviešintas labai svarbus Estijos investicinio fondo "Infortar" pasiūlymas, kaip tęsti "Air Lituanica" veiklą, tačiau paaiškėjo, kad į jį savivaldybė, jau meru dirbant R.Šimašiui, net neatsakė.

Ar savivaldybė buvo teisi, nusprendusi palaidoti skrydžių bendrovę "Air Lituanica", ar buvo galima ją išgelbėti? R.Šimašius į paviešintus laiškus iš pradžių reagavo ištrauka iš Baudžiamojo kodekso, kas gresia už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir naudojimą, bet vėliau susitvardė ir parašė savo "bloge", kad kalbėjo su Vyriausybe, kitomis institucijomis dėl galimybės bendrovei tapti nacionaline ir nuostolių padengimo, tačiau visų jų atsakymai esą buvo neigiami.

Kadangi nusikaltimo nėra, o nuostolių dėl UAB "Air Lituanica" veiklos nutraukimo patirta nemažai, juos patyrusios įmonės svarsto žalą išieškoti teismo keliu iš Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus. Ar jis pasiryžęs atsakyti asmeniškai? Be to, po Generalinės prokuratūros sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atsiranda reali tikimybė, kad teisėsauga pagal Baudžiamąjį kodeksą įvertins ir nutekėjusius R.Šimašiaus, jo patarėjo Aleksandro Zubriakovo, buvusios savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės ir kt. asmenų susirašinėjimus, dariusius įtaką UAB "Air Lituanica" veiklos nutraukimui galbūt su teisės aktais prasilenkiančiu būdu.

Į šiuos "Vilniaus dienos" klausimus lakoniškai atsakė mero patarėjas A.Zubriakovas: "Dėl galimo kreipimosi į teisėsaugą visi yra laisvi kreiptis ten, kur jie mano esant geriausia kreiptis."

"Akmuo po kaklu"

R.Šimašius pats nekomentavo Generalinės prokuratūros sprendimo nutraukti daugiau nei ketverius metus trukusį ikiteismininį tyrimą. Atsakymą raštu atsiuntė jo patarėjas A.Zubriakovas: "Vilniaus meras ne kartą yra sakęs, kad avialinijos buvo milžiniškas akmuo po miesto kaklu.

Valstybės nesugeba išlaikyti savo oro linijų (tai parodo ir nesenas pavyzdys su Estijos aviakompanija "Estonian Air", vėliau virtusia "Nordica"), tai miestui čia yra dar didesnė našta.

Būtent finansinės priežastys lėmė šio projekto atsisakymą, tai taip pat leido savivaldybei sparčiau investuoti į tas sritis, kurias miestui privalu tvarkyti pagal savivaldos įstatymą: vilniečiai jau įvertino pozityvius pokyčius gatvių tvarkyme, naujų dviračių takų tiesime, naujų infrastruktūros objektų (baseinų, mokyklų, darželių, parkų ir skverų) statymą, viešo transporto atnaujinimą, gatvių apšvietimo modernizavimą."

Paklausus savivaldybės atstovų, ar nekyla abejonių, ar tikrai reikėjo uždaryti "Air Lituanica", o gal veikiant šiai bendrovei Lietuvos sostinės pasiekiamumas būtų nepalyginti geresnis, A.Zubriakovas patikino, jog Lietuvos oro uostų atlikta analizė parodė, kad skrydžių krypčių iš Vilniaus skaičius, uždarius "Air Lituanica", ne sumažėjo, o netgi padidėjo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Romui

Romui portretas
Tai Latvija tada siūlė ir Lietuvai jungtis, "Air Baltic" būtų tapusi visų Baltijos šalių valstybine aviakompanija, panašiai kaip skandinavai turi SAS. Bet būtent Kirkilo vyriausybės pozicija tada viską sužlugdė. Nors Vilniaus oro uostą "Air Baltic" norėjo padaryti baziniu, nuskiltų ir Kauno oro uostui. Bet nugalėjo Vidmanto Žiemelio, tada valdžiusio "Fly LAL", kuri vėliau bankrutavo, interesai ir Lietuva smarkiai susipyko su Latvija dėl "Air Baltic" taikomų diskriminacinių tarifų Vilniaus oro uoste.

tikrai įdomu

tikrai įdomu portretas
Bet tiesos nesako nei viena iš pusių. Teisybė slūgso kažkur per vidurį.

o

o portretas
kas viska griauna jei nesulinde i atsakingas vietas sionistai ju pilna europa.....
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių