Krizė veja lietuvius į mišką grybauti

Sunkmečio prispausti lietuviai bando atsigriebti miške. Gamtos dovanojamas gėrybes žmonės plėšia be skrupulų, tad gali būti, jog netolimoje ateityje liksime ir be grybų, ir be uogų.

Už rankos nepagauna

Įprastas vaizdas miške: specialia šake, pritvirtinta ant ilgo koto, "grybautojai" net nelenkdami nugaros vikriai varto samanas, po kuriomis slepiasi voveraitės, o "uogautojai" uogienojus brauko dantytais samteliais, vadinamosiomis šukomis. Rezultatas: vos per kelias valandas pilni kibirai gėrybių, bet suardyta miško paklotė, išdraskyta grybiena, uogienojai – be lapų ir pumpurų.

"Mes prie to jau pripratę, – atsiduso Dzirmiškių girininkas Juozas Kašelionis. – Tačiau miško niokotoją pagauti už rankos labai sunku."

"Vadinamosios šukos nėra didelės – jos primena dantytą samtelį. Vos "uogautojas" pamato besiartinantį girininką, pakiša savo įrankį po samanomis ir vaikštinėja sau lyg niekur nieko", – pasakojo Zervynų girininkas Arūnas Barysas. Miško niokotojų šiemet jis dar nenutvėrė. Negirdėjo, kad ir kas nors iš kolegų girininkų būtų pričiupęs.

Prieš dešimtmetį – blogiau

"Padėtis šiuo metu, palyginti su tuo, kas dėjosi prieš dešimt metų, dar nėra itin bloga. Tuo metu plėšti miško gėrybes nesirenkant būdų žmones skatino didžiulės jų supirkimo kainos. Pavartydavo samanas šakėmis, jau, žiūrėk, ir litras voveraičių. O už tiek į kišenę – dešimt litų", – pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Grikevičius.

Anot jo, prieš dešimt metų grybų ir uogų supirkimo punktai už kilogramą miško gėrybių atseikėdavo net iki 30, o šiemet – vos 5 ar 10 litų. Mažesnės supirkimo kainos – mažiau ir vadinamųjų pramoninių grybautojų bei uogautojų, kurie labiausiai ir niokoja mišką.

R.Grikevičius pripažino, jog nubausti miško žalotojus sunku, tačiau įmanoma: "Grybautojų inspektoriai dar nepričiupo, nes didysis grybų dygimas dar tik prasideda. O šukomis uogaujantys žmonės jau sulaukė baudų. Ir nubausti ne dešimtys, o šimtai gamtos niokotojų." Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tokią veiklą numatyta bauda nuo 25 iki 100 litų.

Bruknynai ėmė nykti

Kai kurie "uogautojai" šventai įsitikinę, jog šukuodami uogienojus jie jokios žalos nedaro. Esą be lapelių likę uogienojai kitais metais kaip tik vešliau suželia, veda gausesnį derlių.

Tačiau girininkai kalba priešingai. Jų teigimu, sužaloti, anksti lapų netekę augalai kitąmet duoda kur kas menkesnį derlių, tampa nebeatsparūs ligoms ir kenkėjams. Galų gale toks rinkimas ne tik grobuoniškas, bet ir nenaudingas – šukomis nubraukiamos ir neprinokusios uogos, o dalis prinokusių sumaigoma.

Šukas gamina švedai. Jų šalyje didžiuliai bruknynų plotai, juos švedai ir šukuoja. Lietuvoje bruknynai nyksta, o renkant uogas mechaniniu būdu, šis procesas dar spartėja", – aiškino R.Grikevičius.

Bruknes leidžiama rinkti tik joms prinokus, bet ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio pirmo šeštadienio, o spanguoles – ne anksčiau kaip nuo rugsėjo pirmo šeštadienio.

Grybavimo taisyklės

X Grybauti leidžiama visuose miškuose, išskyrus rezervatų (visą laiką) ir ornitologinių draustinių (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.) miškus. Lietuvoje yra keturi rezervatai: Žuvinto (Alytaus r.), Čepkelių (Varėnos r.), Kamanų (Akmenės r.) ir Viešvilės (Tauragės r.). Vieninteliame Čepkelių rezervate turėdami specialius leidimus uogauti gali keliolikos aplinkinių kaimų gyventojai. Taip pat įvairiose vietovėse yra įvairių nedidelių rezervatinių teritorijų, pavyzdžiui, Skroblaus upelis.

X Leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus.

X Draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1 cm.

X Draudžiama grybaujant ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus, nes jie tręšia dirvožiemį, taip pat yra miško žvėrių maistas.