Kovoje su „Vilniaus energija“ bažnyčia rado užtarėjų

Sostinės Šv. Jono Bosko parapija tęsia kovą su šilumą Dievo namams tiekiančia „Vilniaus energija“ dėl galimybės bažnyčią ir vienuolyną šildyti dujomis. Bažnyčia sulaukė net energetikos ministro Arvydo Sekmoko užtarimo.

Nesantaika trunka dvejus metus

Katilinę susimontavęs parapijos klebonas Jacekas Paszenda iki šiol negauna bendrovės „Vilniaus energija“ leidimo atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.

Šilumininkai parapiją padavė į teismą. Siekiama įrodyti, kad yra juridinių priežasčių, draudžiančių bažnyčiai atsijungti nuo centralizuoto šildymo.

Tačiau parapijos pusėn jau stojo net Energetikos ministerijos ministras A.Sekmokas. Aiškindamas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos vadovų kaitą, A.Sekmokas praėjusią savaitę užsiminė ir apie problemas, kylančias dėl prisijungimo prie alternatyvių šildymo šaltinių.

„Priežastis yra ta, kad turime labai daug prašymų, pageidavimų palengvinti sąlygas prisijungti prie alternatyvaus šildymo šaltinių. Vienas iš pavyzdžių yra Lazdynų bažnyčia, kuriai dvejus metus buvo blokuojama galimybė prisijungti šildytis dujomis. Kaina skiriasi dvigubai. (...) Reikalingas vadovas, kuris labai energingai gintų vartotojų, o ne didžiųjų energetikos bendrovių interesus“, - sakė A.Sekmokas.

Įstatymas galioja ir kunigams

Nepaisant energetikos ministro užuominų, sąlygų sąvado alternatyviam šildymui Šv. Jono Bosko bažnyčia dar negavo. „Jo mums neišduoda savivaldybė“, - neslėpdamas nusivylimo portalui sakė J.Paszenda.

Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Čekanauskas paaiškino, kad savivaldybė šiuo atveju bejėgė.

„Negalime parengti sąvado, nes neturime atjungimo sąlygų, kurias turėtų išduoti „Vilniaus energija“. Kol savo žodžio netars šilumininkai, ne ką padės ir miestas“, - kalbėjo A.Čekanauskas.

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas paaiškino, kad bendrovė vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu, kuris nenumato alternatyvių šildymo būdų teritorijose, kuriose centrinis šildymas numatytas specialiaisiais planais.

„Rinktis šildymo būdą galima ten, kur numatytos zonos tokiam pasirinkimui. Tai vadinama konkursine zona. Ten, kur tokia galimybė nenumatyta, ji nenumatyta visiems – ir kunigui, ir paprastam žmogui“, - aiškino R.Germanas.

„Vilniaus energija“ bijo precedento?

J.Paszenda aiškino turįs teisę šildytis pigiau - įstatymai esą nedraudžia keisti šildymo būdą.

2007 m. maldos namams šildymas atsiėjo 32 tūkst. litų. Sumokėta buvo iš tikinčiųjų suaukotų pinigų. Dvasininkų skaičiavimu, įvedus dujinį šildymą pavyktų sutaupyti beveik 9 tūkst. litų per metus.

R.Germanas priminė, kad kai kurios individualios teisės būna apribotos visuomenės interesais. „Turi automobilį. Jis – tavo nuosavybė. Bet pamėgink išvažiuoti į gatvę, jei jis techniškai netvarkingas – teisė bus apribota“, - sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius.

J.Paszenda atremia, kad taip kalbėdamas R.Germanas esą bijo, kad bažnyčios pavyzdžiu pasinaudotų ir kiti vilniečiai. „Tai būtų precedentas, todėl „Vilniaus energija“ visomis išgalėmis siekia tam užkirsti kelią“, - įsitikinęs dvasininkas.

R.Germanas užtikrino precedento nebijantis“ „Kiti gyventojai atsijungti negalėtų, nes to neleidžia įstatymas.“

Nebent Šilumos ūkio įstatymas balsavimu būtų pakeistas Seime. A.Sekmokas neslepia ketinąs inicijuoti įstatyminės bazės keitimą – kad valstybė tarnautų vartotojams, o ne monopolininkams.