Kovo 11-osios eitynėse - ir kaukolės, ir provokacijos

Šūksniai „Lietuva – lietuviams“, mūsų šalies vėliavos ir vyčiai, o šalia – ir kaukolė juodame fone, ir būrys Nepriklausomybės Akto signatarų. Vis tik šiandien Gedimino prospekte vykusios „Už tėvynę“ save vadinančiųjų eitynės praėjo ramiai, tačiau provokacijų nebuvo išvengta.

Kuomet aukščiausi šalies vadovai, Seimo nariai, diplomatai rinkosi į mišias Arkikatedroje Bazilikoje, prie Gedimino paminklo, vidurdienį, pradėjo būriuotis eitynių dalyviai.

„Solidarizuokimės“, -- atvykęs prie būrio patriotiškai nusiteikusių jaunuolių ištarė Algirdas Patackas, Nepriklausomybės Akto signataras, ir ant rankos užsirišo šalies vėliavos spalvų raištį. Netrukus prie eitynių dalyvių prisijungė ir signataras Zigmas Vaišvila, pasirodė Romualdas Ozolas, Seimo nariai Petras Gražulis, Kazimieras Uoka, Gintaras Songaila.

Po valandos veik tūkstantis eitynių dalyvių pajudėjo Gedimino prospekto link, skanduodami „Lietuva – lietuviams“. Tačiau „procesijoje“ buvo galima pastebėti ir vėliavų su kaukolėmis ir „skinheadų“ plakatą, skelbiantį „Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą“.

Eitynių dalyviams pasiekus Gedimino prospektą, provokacijų vis tik neišvengta. Žygiuojančiuosius „pasitiko“ nedidelės Dariaus Pocevičiaus vadovaujamos anarchistais save vadinančios grupelės, laikančios plakatus: „Kovok už klasę, ne prieš rasę“, „Vakar judenraus, šiandien – Lietuva – lietuviams“.

Eitynių dalyviai su laikančiais plakatus tiesiog apsižodžiuodavo, tačiau eitynėms įpusėjus, vienam iš protestuotojų pradėjus garsiai šaukti „naciai“, teko įsikišti policininkams – rėksnys su megafonu buvo areštuotas.

Nepasisekė ir Naujosios Kairės 95 aktyvistui Andriui Bielskiui. Šis eitynių koloną lydėjo nuo Katedros iki Lukiškių aikštės, laikydamas plakatą „Fašizmui – ne“. Supykę eitynių dalyviai jo laikomą užrašą išplėšė iš rankų.

Eitynių dalyvius supo gausios policijos pajėgos – eisenai dar nepriartėjus pavieniai protestuotojai Gedimino prospekte buvo tiesiog arba nuvedami, arba apstojami policininkų.

Žygiuotojus lydėjo ne tik minia smalsuolių, bet ir Seimo nariai, gerai visuomenei žinomi žmonės: parlamentaras Vytenis Andriukaitis, Goda Ferensienė, Žmogaus teisių centro direktorius Henrikas Mickevičius.

Komentarai:

Vytenis Andriukaitis, Seimo narys, socialdemokratas

Liūdna buvo žiūrėti. Tai – karikatūra. Katedros aikštėje girdėjau šūkaliojant „duokim į dantis“ kažkam. Juoda vėliava su kaukole, balti raiščiai su svastika... Eisena man pasirodė agresyvi, pirmą kartą ją stebėjau iš arti. Keista ir liūdna matyti prie žygiuojančių prisijungusius R. Ozolą, Z. Vaišvilą, A. Patacką. Gal žmonės ieško politinės nišos? Kuria rinkiminę platformą? Tai pavyzdys, kaip bet kokiomis priemonėmis siekiama tikslų, tik tos priemonės – pačios žemiausios. Man buvo gėdą per visą šitą renginį. Nejaugi jie nežino, ką reiškia balti raiščiai? Kuo tuomet R. Ozolas, skanduodamas „Lietuva – lietuviams“ skiriasi nuo V. Žirinovskio Rusijoje, kuris ragina vyti lauk emigrantus? Tai yra aiškus neapykantos kurstymas, neofašizmas arba „paprastasis fašizmas“.

Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo centro direktorius

Eitynės vertinčiau kaip politizuotas ir jų esmę atspindi du nešti transparantai: vienas buvo „Šiandien gatvėje – rytoj Seime“, taip pat kitas, kur minimi 1926-ieji, perversmo Lietuvoje metai. Tai atspindi organizatorių politinius tikslus: jei 1926-ieji jiems yra pavyzdys, kai neteisėtu keliu užimama valdžia, tai čia nėra ką bepridurti. Beje, pakito eitinių įvaizdis: formos prasme jos nebuvo labai bjaurios, mažiau chuliganų, tačiau nerimą kelia jose dalyvavę žymūs politiniai veikėjai. Matyt, siekiama burti politinę jėga, referuojama į Sąjūdžio veikėjus – tai yra įvaizdžio formavimas. Tenka tik apgailestauti, kad Sąjūdžio veikėjai, kūrę valstybę, prisišliejo prie jėgų, kurios Lietuvą supranta kaip „etnocentrišką“ ir, regis, autoritariškai valdomą valstybę.

Julius Panka, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas, vienas iš eitynių organizatorių

Eitynes vertinu pozityviai, viskas pavyko, džiaugiamės, kad policija gerai atliko savo darbą. Tie žmonės, kurie norėjo provokacijų, liko nieko nepešę. Kas dėl tos vėliavos su kaukole, tai yra vienos iš subkultūrų kažkoks simbolis ir tą  kaukolę jie vertina, regis, jie vertina kaip amžinybės simbolį, tai nieko bendro su SS, kuri naikino savo tautą, neturi. Kas dėl plakato su 1926 m. perversmo data, mes pažymime, kad tas įvykis pakeitė mūsų valstybės raidą ir išsprendė daug tuo metu susikaupusių problemų: Lietuva pradėjo kilti ir ekonomiškai, ir kultūriškai. Su ta data siejame savotišką persilaužimą. Matome, kad ir dabar reikia tokio „persilaužimo“, tačiau, žinoma, manome, kad jis turi įvykti legaliu, rinkiminiu keliu.