Eilės ir ne visada gera valstybinių vaikų darželių reputacija verčia tėvus ieškoti alternatyvos. Visi keliai dažniausiai veda viena kryptimi – į privatų darželį. Bet ar tikrai verta rinktis privačią vaikų priežiūrą?

Įstaiga vienam vaikui

Sostinėje kaip ir kituose Lietuvos didmiesčiuose ikimokyklinio ugdymo srityje egzistuoja ta pati problema – valstybinių vaikų darželių trūkumas. Paklausa gerokai viršija pasiūlą. Tad vis daugiau iniciatyvių vilniečių ryžtasi steigti privačius vaikų darželius. Vieni juos kuria savo ir pažįstamų vaikams, kiti – siekdami įgyvendinti naujas Lietuvoje dar negirdėtas ugdymo praktikas.

Vakar tokie vilniečiai buvo konsultuojami sostinės savivaldybėje. Paskaitas jiems skaitė teisininkai, finansininkai, ekonomistai, ugdymo specialistai.

Į konsultacijas atėjusi vilnietė Jūratė penkerius metus dirbo vienos mokyklos direktore. Šiuo metu moteris yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Idėja steigti privatų darželį jai kilo tuomet, kai sūnui neatsirado vietos pasirinktame valstybiniame darželyje.

„Kai vaikui buvo trys mėnesiai, nusprendėme jį užregistruoti į darželį, tačiau gavome atsakymą, kad vietų nėra. Nenorėjome leisti bet kur, tad apskaičiavome, jog verta pabandyti kurti privatų darželį. Yra mūsų vaikas, nemažai draugų, pažįstamų taip pat turi atžalų“, – kalbėjo Jūratė.

Tačiau geri norai atsitrenkė į realybės sieną. Šiuo metu moteris suka galvą, kaip išspręsti opiausią visų privačių darželių kūrėjų problemą – rasti tinkamas patalpas.

„Jeigu šiuo metu rastume finansavimą patalpoms, darželiui įkurti ir visiškai suformuoti man pakaktų dviejų mėnesių. Manau, kad jau rudenį jis pradėtų funkcionuoti. Dirbau mokyklos direktore, tad neturėčiau sunkumų organizuodama. Juk darželis – tas pat, kas mokykla, tik daug mažesnis“, – teigė moteris.

Siūlo naują projektą

Natalija prisistačiusi vienoje sostinės aukštųjų mokyklų socialinį darbą studijuojanti mergina taip turi planų savo žinias realizuoti praktikoje. Pašnekovė teigė girdėjusi ne pačių geriausių atsiliepimų apie ugdymą valstybiniuose vaikų darželiuose.

Natalija atskleidė, kad jos vaikų darželyje būtų ugdomi ne tik vaikai, tačiau ir jų tėveliai. Neva jau šiuo metu yra toks poreikis.

„Yra žmonių, kurie norėtų su savo atžala nueiti į mokyklėlę, kokias nors pamokėles ir pabūti su vaiku, jį stebėti. Tačiau vaikų darželiai nelabai gali ir gal nelabai nori suteikti tokią galimybę. Mano mintis yra ugdyti ir tėvus, ir vaikus. Idėja labai aiški, dabar belieka įgyvendinti ją praktiškai“, – kalbėjo Natalija.

Įvyks natūrali atranka

Privataus vaikų darželio „Klaužada“ vadovė Vilma Grigoraitienė įsitikinusi, kad pats gyvenimas atrinks, kas darželį kurti imasi nuoširdžių tikslų vedamas, o kas ieško tik pelno. Apie 20 metų pedagoginį darbą dirbusi moteris vaikų darželį įkūrė beveik prieš dvejus metus. Šiandien jame ugdoma apie 20 vaikų.

„Jeigu kas nors ateina į šią sritį kaip verslininkas, galiu pasakyti, kad jam čia nieko neišeis. Jeigu sėdėsi ir skaičiuosi pelną, labai greitai teks bankrutuoti. Tai sritis, kuri turi tau patikti. Čia viskas priklauso nuo žmogaus. Jeigu tu nori kurti darželį, turi ryžto, potencialo, rimtų kliūčių nėra. Žinoma, nukenčia asmeniniai finansai, sumažėja dėmesio šeimai“, – pabrėžė V.Grigoraitienė.

Ragina bendradarbiauti

Pasak V.Grigoraitienės, šiuo metu Lietuvoje sudarytos visos sąlygos norintiems kurti darželį: yra galimybė gauti paramą, bendradarbiaujama su užsienio valstybėmis, o ir higienos normos nebėra tokios griežtos.

„Dabar puikūs laikai, kai gali save išreikšti. Galima vykti į užsienį semtis patirties, taikyti ją čia. Daug kas priklauso nuo vadovo, kaip jis imsis iniciatyvos. Nustatytos higienos normos nėra tokios baisios. Viskas tikrai nesunkiai įvykdoma. Kiekvienas darželio vadovas turi susikoncentruoti ne į pinigus ar maistą, o į tai, kas svarbiausia, – į ugdymo kokybę“, – pabrėžė moteris.

Nelinkusi V.Grigoraitienė kritikuoti ir valstybinių darželių. Greičiau atvirkščiai – valstybiniai darželiai yra labiau kontroliuojami, juose veikia daugiau saugiklių. Jos nuomone, privatūs ir valstybiniai darželiai turėtų atsidurti vienoje, o ne priešingose barikadų pusėse.

„Yra labai gerų valstybinių ir tuo pat metu labai prastų privačių vaikų darželių. Pastariesiems pakanka patiems pasitvirtinti ugdymo programą – tai reiškia, kad niekas nekontroliuoja, kaip ta programa vykdoma. Yra gerų darželių, kurie remiasi garsiausių pasaulio pedagogų patirtimi, tačiau yra ir nemažai diletantų, kurie neturi jokio suvokimo apie ugdymą. Tokiu atveju jau patys tėvai turi suprasti ir atsirinkti“, – pabrėžė pašnekovė.

Taiko modernias sistemas

Gajus stereotipas, kad visame pasaulyje paplitusios Montessori, Waldorfo ugdymo sistemos Lietuvoje yra taikomos tik privataus ugdymo įstaigose ir kad jos yra pačios geriausios. V.Grigoraitienė įsitikinusi, jog ne visuomet skambus pavadinimas yra geriausia vaikui.

„Kiekviena sistema yra kuo nors gera, bet nemanau, kad visos sistemos galėtų būti taikomos šimtu procentų. Pavyzdžiui, ar prieš šimtą metų sukurta Montessori sistema gali būti 100 proc. taikoma šiandieniams vaikams? Juk mes keičiamės, tobulėjame“, – svarstė V.Grigoraitienė.

Pašnekovės nuomone, Lietuvoje vargu ar yra taikoma Waldorfo sistema tokia, kokia ji turėtų būti iš tikrųjų.

„Juk tai visa filosofija. Pagal šią sistemą, kuri savyje turi daug tautiškumo elementų, tėvai turėtų atsisakyti kompiuterių, televizoriaus. Tačiau vargu ar tai įmanoma šiandien“, – svarstė moteris.

Problemos lieka bendros

Besikuriantys privatūs vaikų darželiai pirmiausia susiduria su tomis pačiomis problemomis. Visi norintys imtis šios veiklos pirmiausia turi surasti patalpas, kuriose įsikurtų būsimas darželis. Tuomet Visuomenės sveikatos centras surašo patalpoms keliamus reikalavimus. Reikėtų susidaryti ir preliminarų tėvų, kurie norėtų leisti vaikus į jūsų darželį, sąrašą.

„Dauguma naujai steigiamų nevalstybinių darželių vadovų jums pasakys tą patį – didžiausia problema yra patalpos. Kadangi viską darėme iš savo pinigų, mums nebuvo tokių problemų kaip paskolos, tačiau kitiems tai – svarbus žingsnis“, – teigė V.Grigoraitienė.

Skatins įvairovę

Dienraščio kalbinta Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro atstovė Vigilija Gudauskytė papasakojo, kad šiuo metu labai svarbi ikimokyklinio ugdymo problema yra didelis jokių lavinimo įstaigų nelankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Vilniuje iš 35 tūkst. vaikų namuose auklėjama apie 24 tūkst. vaikų, iš jų apie 9 tūkst. yra vyresni nei 1 metų.

„Yra vaikų, kurie į darželius neateina dėl įvairių priežasčių. Šiuo metu mūsų centras ėmėsi vykdyti programą, kurios tikslas – sudominti vaikus ir jų tėvelius, paskatinti naujų darželių, nebūtinai privačių, kūrimąsi, esamų tobulėjimą, plėsti prieinamumą. Taip pat ruošiamės kelti pedagogų kvalifikaciją“, – dėstė V.Gudauskytė.

Pašnekovė teigė tikinti, kad darželių įvairovė ir populiarumas Lietuvoje ateityje tik augs. Dėl iniciatyvių žmonių ims rastis naujų formų, darželiai taps dar patrauklesni.

„Yra labai įvairių darželių, kokių pas mus dar nėra. Pavyzdžiui, Skandinavijoje populiarūs lauko darželiai, yra miško darželių. Tai naujo tipo darželiai, ir vietos Lietuvoje jiems tikrai atsiras“, – optimistiškai kalbėjo V.Gudauskytė.

Vaikų darželių statistika

Lietuvoje yra 230 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, iš jų darželių nelanko 110 tūkst. (60–70 tūkst. yra iki 1 metų).

Vilniuje – 35 tūkst. vaikų, 24 tūkst. nelanko (15 tūkst. iki 1 metų).

Lietuvoje yra 650 vaikų darželių, iš jų apie 40 – privatūs. Vilniuje yra 130, iš jų privačių – apie 25.

Vidutiniškai mėnesio mokestis valstybiniame darželyje tėvams atsieina 200 litų, privačiame – 1000 litų.

Bene didžiausias darželių lankomumas iš ES valstybių yra Estijoje. Ten ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko 95,6 proc. vaikų. Mažiau nei Lietuvoje (apie 75 proc.) lankančių vaikų darželius yra tik Airijoje, Suomijoje ir Lenkijoje.