Quantcast

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų direktoriams ir mokytojams, kurių suvežti moksleiviai sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos.

Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių priesaika, Antano Jaroševičiaus gimnazijoje moksleivių koncertu paminėtos 95-osios kautynių metinės.

Čia su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Valdu Rakučiu „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ bandė gilintis į antraštėje suformuluotą klausimą.

Ar verta ginčytis dėl to, kad sakoma, jog lenkai čia gyveno nuo seno? O jeigu jie nuo seno čia negyveno – kas gi tada čia gyvena dabar?

Padėtis labai komplikuota. Šiame krašte žmonės nesusitarė ne tik nuo 1920 iki 1938 metų. Čia kaimas kariavo prieš kaimą. Čia dar 1924 metais lenkai bandė užimti Širvintas. Todėl situacija negali būti paaiškinta paprastai, nes procesai čia vyko šimtmečiais. Pabandysiu schematiškai tai pavaizduoti.

Iki XIV a. pabaigos Lietuva buvo nekrikščioniška valstybė. Per Krėvos aktą ir kitus susitarimus Lietuvos ir Lenkijos valdovų dinastijos maišėsi arba iš viso susidarė viena dinastija, ir Lietuvos valdovai vadindavosi taip: Lenkijos karalius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kunigaikštis, Žemaičių, Rusios ir t. t. kunigaikštis. XV amžiuje tos valstybės lieka visiškai atskiros, jos turi bendrą valdovą, o kartais ir tas būna atskiras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

PAGONYS

PAGONYS portretas
Kol žinoma LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS buves nei lenkiškuxxxx eik čia...LIETUVOS LIETUVIAMS SEKMES.

Virginija

Virginija portretas
Man atrodo, jog pirmasis komentatorius, matyt, mokinukas, vaizduoja žinovą, bet matosi, kad istorijos visai nežino. Gal mokinukas? Lietuvai Vilniaus kraštas su Baltarusija (Gudija) priklausė daug amžių. Nuo pat Mindaugo ir Gediminaičių laikų. Mindaugas nukariavo Voluinę, Jo sūnus Vaišvilkas viešpatavo Volkovyjske 1255 m.(liet. Vilkaviškis, netoli Lietuvos Brastos, dab Brestas).Vėliau šias sritis valdė kunigaikščiai Traidenis, Vytenis, Gediminas ir jo sūnus Algirdas. Jokių lenkų ten nebuvo, - tik rusėnai ir lietuviai

Vikintas R.

Vikintas R. portretas
Lietuvos etninės žemės siekia Lydą, Ašmeną. Žinome Alšėnų (dab. Balrtarusija) kunigaikščių plejadą. Iki Liublino unijos (XVI a. vidurys)jokių lenkų šiuose kraštuose nebuvo. Dargi Baltstogė (dabart. Bielostokas) buvo savas miestas. Baltarusijoje ten, kur dabar bažnyčios (iki cerkvių teritorijų)net Leninas 1924 m. sutartimi pripažino Lietuvai. Lenkai tą kraštą vadino Srednikova Litva (Vidurio Lietuva). Rytų Lietuva, žinoma buvo LD Kunigaikštystės rytinės žemės iki Juodosios jūros. Krikščionybė pirmiau atsirado Lenkijoje. Lenkai pristatė bažnyčių ir po Vytauto didžiojo mirties ėmė lenkinti šį kraštą.(panašiai kaip albanai Kosovą, kuris iš tiesų yra Serbijos lopšys). Pilsudkiui užgrobus Vilniaus kraštą, lietuviai nenurimo. Tarpukaryje kūrė Vilniui vaduoti Sąjungą, visa tauta pergyveno. Stalinas tą suprato. Juk vis tiek „Vilnius mūsų, o mes rusų"...Taigi užgrobtas Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai ti 18 metų.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių