Vilniaus termofikacijos elektrinę modernizuoti ketinančios bendrovės Vilniaus šilumos tinklai vadovas teigia, kad miesto valdžios šilumos ūkio vizija ir numatomas įgyvendinti projektas yra geresnis nei Vyriausybės planuojama šilumos ūkio pertvarka.

„Mes savo nuomonę išreiškėm ir vakarykščiame pasitarime, ir raštu, kad mūsų projektas yra tikrai naudingesnis vartotojui dėl investicijų dydžio, dėl laiko jo įgyvendinimui, dėl tarifo vartotojui. Visus skaičius mes atidavėme ir paprašėme, kad įvertintų ekspertai ir būtų parengtas toks projektas, kuris būtų naudingiausias vartotojui“, - BNS sakė Arūnas Keserauskas.

Trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybės projektas yra geresnis nei savivaldybės. A,Keserauskas tikino, kad A.Butkevičius tiesiog neturėjo laiko įsigilinti į skaičius.

„Turbūt nei premjeras neturi laiko tiek įsigilinti, nei patarėjai. Todėl ir sakau, kad į tokius projektus turi ateiti ekonomistai, technikai, kurie matytų projekto naudingumą ir jį galėtų palyginti. Mes nebijome ateiti su savo projektu į bet kurią žmonių grupę, kuri linkusi išgirsti skaičius ir patikrinti galimybes“, - sakė savivaldybės atstovas.

A.Keserauskas tikino, kad šilumos, pagamintos iš biokuro, kaina Vilniuje siektų 18 centų, o iš biokuro kartu su atliekomis - apie 16 centų. Anot jo, „Lietuvos energijos“ projektas būtų maždaug 1 centu brangesnis. Šilumos tinklų vadovas skaičiuoja, kad savivaldybės projektas galėtų būti įgyvendintas jau 2017 metais, o Vyriausybės - nebent 2019-2020 metais.

A.Keserauskas tikino, kad „Lietuvos energija“ tapus nepriklausomai tiekėjai, tai neišspręstų kainų problemos. Jis aiškino, kad norint sumažinti kainas, pirmiausia pigiau šilumą turi pradėti gaminti savivaldybė.

„Savivaldybė yra turto šeimininkas ir mūsų pareiga yra aprūpinti gyventojus pigia šiluma ir patikimai ją tiekti. Taigi, atsiradimas „Lietuvos energijos“ kaip nepriklausomo tiekėjo mums nesprendžia visai reikalų. Jis nepriklausomas tiekėjas, o mums reikia patiems gaminti pigią šilumą, nes jei mes negaminame - kiti mums diktuoja sąlygas“, - tikino savivaldybės atstovas.

Anot jo, jeigu „Lietuvos energijai“ atitektų visas šilumos ūkis su visa atsakomybe, situacija būtų kitokia.

Vilniaus šilumos tinklai dėl Vyriausybės priimtų sprendimų negali gauti ES paramos, tačiau balandį jie kreipėsi į Finansų ministeriją dėl galimybės tokią paramą gauti. Pasak A.Keserausko, įmonė atsakymo dar negavo.

„Mes turime variantų, kad net be Europos Sąjungos paramos galėtume modernizuoti. (...) Tai būtų nuosavos lėšos, tik tada būtų mažesnis projektas, bet bet kuriuo atveju modernizuotume savo šilumos ūkį, pritaikant biokurui“, - sakė šilumos tinklų vadovas.

Vilniaus valdžia balandžio pradžioje pritarė 720 mln. litų preliminarios vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TEC) rekonstrukcijos projektui. Jis būtų pradėtas 2016 metų pabaigoje, kai iš „Vilniaus energijos“ bus perimtas šilumos ūkis. Savivaldybės skaičiavimais, pastačius 540 MW biomasės garo katilą, šilumos kaina sumažėtų iki 18,4 cento.

Nepaisant to, kad savivaldybė pernai su „Lietuvos energija“ susitarė kurti bendrą įmonę jėgainės rekonstrukcijai, alternatyvus jos atnaujinimo planas parengtas be „Lietuvos energijos“. Pastarosios ir miesto valdžios pozicijos dėl investicijų išsiskyrė, kai pastaroji pasiūlė statyti mažesnės galios kogeneracinę jėgainę.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS yra sakęs, jog alternatyva pasirinkta skubotai, be to, pasak jo, jėgainė būtų tokia didelė, kad pasaulyje yra vos dvi įmonės, galinčios pagaminti tokius katilus.