Quantcast

Kaupiame šeimos biblioteką: knygos, kurios patiks paaugliams ir suaugusiems

  • Teksto dydis:

Šeimos biblioteka – tai išskirtinės knygos, kurios yra skaitomos iš kartos į kartą ir vis tiek nepraranda savo aktualumo. Šeimos bibliotekoje tikrai nebus meilės romanų, sunkių ir kontraversiškų kūrinių. Tai labai specifiniai žanrai, kurie ne visų yra mėgstami.

Į ką atsižvelgti kuriant šeimos biblioteką?

* Amžinosios vertybės. Tai yra klasikinė gėrio ir blogio kova, romantiški poelgiai, teisingumo siekiai, drąsa ir pasiaukojimas, heroizmas ir itin tvirta valia. Knygos, kuriose ši tema plėtojama tikrai patiks ir vaikams, ir suaugusiems.

* Paprasta kalba. Emanuelis Kantas ar Siorenas Kierkegoras ar kiti filosofai – nelabai tinkami kandidatai į šeimos biblioteką. Šeimos knygas skaitys įvairaus išsilavinimo ir pažiūrų žmonės, todėl reiktų rinktis tuos kūrinius, kurie pasižymi paprasta ir suprantama kalba.

* Veiksmas ir įvykiai. Jausmų ir išgyvenimų aprašymai vaikams dažnai būna nuobodūs. Beje, kaip ir itin išsamūs gamtos bei aplinkos aprašymai. Tėvams tokie dalykai gali kelti šypseną, todėl šeimos bibliotekoje laukiama knygų, kurios būtų nenuobodžios – pilnos veiksmo, nuotykių ir įvykių.

* Fantazija ir alternatyvūs pasauliai. Knygų apie alternatyvius pasaulius skaitymas labai atpalaiduoja, padeda laikinai pamiršti kasdienines problemas. Kas tie alternatyvūs pasauliai? Tai istorinės knygos, fantastika, pasakos, kelionių knygos. Jos vaizduoja kitokią aplinką, todėl ir vadinamos alternatyviais pasauliais.

* Klasika. Tradicinė ir modernioji klasika bus aktuali ir po 50 metų. Į tai irgi reiktų atsižvelgti perkant popierines knygas (ne elektronines).

Penki pasiūlymai į šeimos biblioteką

Konkrečias knygas išvardinti būtų labai sudėtinga, nes jų yra labai daug, o ir dėl jų vertės šeimos intelektiniam tobulėjimui visada galima diskutuoti. Štai keletas temų, autorių ir idėjų, kas pirmiausia turėtų patekti į šeimos biblioteką:

1. Maginė fantastika (fentezi). Fantastika, detaliai aprašanti alternatyvius pasaulius ir skatinanti fantazuoti bei ieškoti sąsajų su realiu pasauliu patinka vaikams ir suaugusiems. Dėl to rekomenduojama į šeimos biblioteką įtraukti visas Hario Poterio serijos knygas, kurios patiks ir 10 ir 16 metų vaikams. Kita svarbi serija – „Hobitas“ ir „Žiedų Valdovas“. Tai 4 knygos, kurios visiems atima žadą, ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems. Prie kolekcijos reiktų pridėti ir kitus fantastikos klasikus P. Pulmaną ir jo „Auksinio kompaso“ knygas (jų yra 4), taip pat C.S. Lewis „Narnijos kronikos“ knygas. Taip pat tiktų ir kiti populiarūs fentezi kūriniai – „Šanaros kronikos“, Grišų trilogija, „Raganius“ ir t.t.

2. Romantika ir nuotykiai laukiniuose vakaruose. Kas gali būti šauniau, nei drąsa, pasiaukojimas ir kova su blogiu laukiniuose Vakaruose? Tai ypatinga patirtis įvairiausio amžiaus skaitytojams, ypač tiems, kurie patys vaikystėje žaidė indėnus... Čia reiktų prisiminti klasikinius autorius, tokius, kaip Tomas Main Ridas, Karlas Majus, Fenimoras Cooperis, Liselote Velskopf Heinrich, kurie parašė kultines knygas apie Oceolą, Vinetu, Harką, ir kitus savo laikmetį pergyvenusius herojus. Tai, beje, puiki alternatyva šiuolaikiniams geležimi apkaustytiems ir kūgiais apsiginklavusiems superherojams.

3. Klasikinės knygos. Vaikų gyvenimas visada buvo įdomus. Tą įrodo ir pasakojimai apie paprastus ir ne visai paprastus vaikus klasikinių autorių kūriniuose – „Tomo Sojerio nuotykiai“, „Heklberio Fino nuotykiai“ (autorius – Markas Tvenas), taip pat pamokanti istorija „Princas ir elgeta“, liūdnos istorijos iš Čarlzo Dikenso kūrybos, Viktoro Hugo „Vargdieniai“ ir t.t. 

4. Kelionių ir nuotykių knygos. Jei jau negalime patys keliauti, tai reiktų paskaityti įdomių kelionių knygų, kurias rašė Žiulis Vernas. „Kapitono Granto vaikai“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“, „20 tūkstančių mylių po vandeniu“, „15 metų kapitonas“, „Kelionė į žemės centrą“, „Paslaptinga sala“, „Žangada“, „Matijas Šandoras“ ir kitos šio prancūzų autoriaus knygos prikaustys vaikų ir suaugusiųjų dėmesį ilgam. 

5. Istorinės knygos. Kaip žmonės gyveno senovėje, kai nebuvo ne tik telefonų, bet ir šautuvų ar mašinų? Tai pasaulis, kuris vaikams atrodo be galo egzotiškas. Senovės istorijos atspindžiai tokių autorių, kaip Mika Waltari, Kristina Sabaliauskaitė ar Aleksandras Diuma supažindins vaikus ir suaugusius su kitokiomis kultūromis. Nors tai dažnai su fantastika persipynę kūriniai, tačiau jie padeda įsivaizduoti, koks pasaulis buvo prieš daugelį metų ir palyginti su tuo gyvenimu, kokį gyvename dabar.

Visos šios knygos yra nenuobodžios ir labai įdomios įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir patirties žmonėms. Be to laikas rodo, kad jos aktualios ir prabėgus daugeliui metų, todėl gerai išsilaikiusias knygas po poros dešimtmečių atvers jau nauja karta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių