Artūro Zuoko vadovaujamos Vilniaus merijos ieškinys teismui dėl negautų pajamų kaltinant Vyriausybę – populizmas. Sostinei iš biudžeto atriekiant dar daugiau pinigų, nukentėtų kiti miestai, tad reikia ieškoti kitų išeičių, tvirtina Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Kitaip nei populizmo to kreipimosi į teismą pavadinti negalima. Taip bandoma nuslėpti aktualią problemą –miesto skolas – ir iškelti kitą problemą, kuri šių klausimų tikrai neišspręs. Taip, regis, bandoma nukreipti dėmesį“, – mano A. Kupčinskas.
Kaunui vadovaujantis konservatorius sutinka: Lietuvoje reiktų vadovautis Europos vietos savivaldos chartija, pagal kurią visi savivaldybėje ar rajone surinkti mokesčiai turėtų atitekti būtent vietos biudžetui.
Jei vis tik būtų nuspręsta Vilniaus miestui paliekamą GPM didinti, nukentėtų kitos savivaldybės – taigi tai ne išeitis, sako meras.
„Negalima vieno miesto problemų spręsti kito sąskaita. Tai primintų sovietmetį, kai iš vieno atimame ir visiems padaliname“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Kauno meras siūlo ieškoti kitų išeičių. Pavyzdžiui, tai, kad akcizai už parduotą kurą, keliautų vietos savivaldos biudžetams, o ne į nacionalinį, būtų proporcingai paskirstomi.
„Štai Kaune vairuotojai, pildamiesi benziną degalinėse, sumoka apie 180 mln. litų akcizo, o atgal į biudžetą iš Kelių priežiūros fondo tegauname 10-12 mln. litų. Taigi miesto keliams tvarkyti telieka katino ašaros“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Antradienį A.Zuokas pranešė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį Administraciniam teismui ir reikalauja iš valstybės miestui priteisti beveik 1 mlrd. litų, taip pat padidinti perskirsomą miestui GPM.
Merijos atstovai dėsto, kad tokia milžiniška suma susidarė dėl nedidinamos gyventojų pajamų mokesčių dalies skyrimo, nepakankamo savivaldybės funkcijų finansavimo, taip pat už lengvatinį keleivių vežimą, kuris savivaldybei esą „buvo primestas be pagrindo“.
A.Zuokas ir vicemeras Romas Adomavičius suskaičiavo, kad dėl to kiekvienas vilnietis vidutiniškai negavo 1700 litų.
Vilniaus meras per spaudos konferenciją netgi ėmė garsiai svajoti, kas būtų, jei teismas vis dėlto patenkintų merijos ieškinį. Jis dėstė, kad tada miestas grąžintų skolas, statytų darželius Pilaitėje, Perkūnkiemyje, Santariškėse, penktadaliu atpigtų transporto bilietai.
A.Zuokas taip įsijautė, kad ėmėsi aiškinti, jog premjeras A.Kubilius šalies sostinei kenkia sąmoningai, siekdamas politinių tikslų.
„Tai, kad buvo priimtas šitos Vyriausybės politinis sprendimas kenkti Vilniaus miesto gyventojams, tuo aš neabejoju“, – tokiais pareiškimais svaidėsi meras.
Tokiais pareiškimais pasisvaidęs meras netruko sulaukti valdančiųjų ir premjero atstovų atkirčio. Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius patarė nustoti A.Zuokui politikuoti ir užsiimti viešaisiais ryšiais.
Panašiai reagavo ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurios pusėn A.Zuokas laidė kritikos strėles, esą ši netesinti savo pažadų skirti sostinei daugiau pinigų.
„Net jeigu Vilniaus savivaldybė gautų iš Vyriausybės papildomą milijardą, tai reikštų, kad jos skolos galbūt ir sumažėtų, nors nebūtinai taip nutiktų – pernai savivaldybė gavo viršplaninių pajamų, o skolos vis tiek tik padidėjo. Meras galėtų prisiminti savo vadovavimą Vilniui iki krizės, kai nuolat gaudama viršplaninių pajamų savivaldybė savo įsipareigojimus tik didino“, – atsikirto finansų ministrė.
