Kas išgelbės sostinę nuo milžiniškų spūsčių?

Vienas Vilniaus skiriamųjų ženklų, kuriuo sostinė garsėja (deja, ne iš gerosios pusės) jau daugelį metų, – nesibaigiančios spūstys. "Vilniaus diena" mėgino aiškintis, kas dėl to kaltas – prastas eismo planavimas ir reguliavimas ar, pavyzdžiui, patys vairuotojai?

Automobilių per daug

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo instituto direktorės prof. dr. Marijos Burinskienės teigimu, Vilnius yra nepatogus transportui miestas, nes turi spindulinę-žiedinę gatvių sistemą, kai gatvės iš visų krypčių "atvažiuoja" į centrą ir ten susikerta. Tiesa, dabar jau turime aplinkkelius – Senamiesčio, Vakarinį, Pietinį, trūksta tik Šiaurinio. Kol aplinkkelių nebuvo, problemos buvo dar didesnės, nes visi automobilių srautai kirsdavosi centrinėje miesto dalyje.

Kita problema, anot profesorės, jog kadaise mes labai įtikėjome, kad visur reikia važiuoti automobiliu. Tarybiniais laikais eismas ir gatvės buvo planuojamos taip, kad būtų gerai automobiliams, ir dabar dar dauguma įsivaizduoja, kad taip ir turi būti, kad tik tie, kurie važiuoja mašina, yra svarbūs, o tie, kurie važiuoja viešuoju transportu, dviračiais ar eina pėsčiomis – jau nesvarbūs. Ir prastu eismo organizavimu bei spūstimis paprastai piktinasi tie, kurie važiuoja automobiliais.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

"Dabar visa Europa atsisuko į tai, kad būtina keisti požiūrį, reikia atsisakyti automobilių mieste, nes didėja triukšmas, didėja užterštumas, stovime kamščiuose, įvyksta eismo nelaimės. Visa tai – neigiamos automobilizacijos pasekmės," – sakė M.Burinskienė.

Dabar dažniausiai būna taip: sėdi žmogus automobilyje kamštyje ir piktinasi: kur jie visi važiuoja?

Pasak jos, automobilių skaičius nuo kokių 1990 m. išaugo maždaug keturis kartus, tačiau miesto infrastruktūra beveik nepasikeitė – gatvės juk netapo platesnės. Ir Europoje dabar nesiruošiama daryti plačių gatvių, priešingai – siekiama daryti jas siauresnes, kad kuo mažiau važiuotų automobiliais. Siekiama, kad į centrines miesto dalis, ypač į istorines, įvažiuotų kuo mažiau individualaus motorinio transporto, kad stovintys automobiliai neužimtų erdvės. Daug kur miesto centre paliekama vos viena eismo juosta mašinoms, kita erdvė skiriama dviratininkams ir pėstiesiems. Ilgą laiką, kalbant apie eismo dalyvius, omeny buvo turimi vairuotojai, dabar jau pradedama kalbėti ir apie pėsčiuosius, nes vairuotoju tu nebūtinai gali būti, o pėsčiuoju būsi visada. Bet dėl to turi pasikeisti ir žmonių požiūris. Juk dabar dažniausiai būna taip: sėdi žmogus automobilyje kamštyje ir piktinasi: kur jie visi važiuoja?

Sutvarkykime viešąjį transportą

Pasak M.Burinskienės, tam, kad žmonės išliptų iš automobilių, mieste turi būti sukurta patogi viešojo transporto sistema. Dabar Vilniuje jau galima gauti pakankamai informacijos, kada koks viešasis transportas važiuoja, yra mobiliosios aplikacijos, tad puikiai galima judėti ir nesinaudojant automobiliu. Bet yra dar viena problema – visuomenės požiūris į viešąjį transportą ir žmogų, kuris juo naudojasi. Todėl net ir tie, kurie dirba centre, kuriems automobiliu važiuoti nepatogu, o jį laikyti centre – brangu, vis tiek juo važiuoja.

"Iš esmės automobilis reikalingas tiems, kam per dieną reikia pakeisti daug vietų, iš vienos vietos važinėti į 

kitą – tada jūs galbūt greičiau nuvažiuotumėte ir laimėtumėte prieš viešąjį transportą, – sakė profesorė. – Žinoma, kai kuriems automobilis yra ne prabanga, o būtinybė.

Pavyzdžiui, šeimoms, kurios turi vaikų ir juos vežioja, nes pas mus sugriuvo ta sistema, kad einame į arčiausiai gyvenamosios vietos esančią mokyklą, darželį, tad lakstome po visą miestą. Atkreipkite dėmesį – per vaikų atostogas kamščių mieste būna mažiau. Jei vaikai galėtų eiti į ugdymo įstaigas šalia namų, tėvų mašinų gatvėse būtų mažiau".

Specialistės manymu, galima būtų išskirstyti darbo laiko pradžią, kad nevažiuotų visi į darbą tuo pačiu metu. Jau dabar yra įmonių, kurios leidžia ateiti į darbą nebūtinai visiems lygiai 8 ar 8.30 val., ir taip žmonių srautai šiek tiek pasiskirsto.

Problemas spręskime patys

Tokiai profesorės nuomonei pritaria ir lenktynininkas Benediktas Vanagas. Visų pirma, anot jo, Vilnius nėra pritaikytas tokiam automobilių skaičiui, koks dabar yra.

"Manau, automobilis kol kas Lietuvoje yra per daug lengvai įgyjamas ir dėl to mes turime nemažai su tuo susijusių bėdų, mes naudojame automobilius gerokai dažniau, nei reikėtų, per retai važiuojame visuomeniniu transportu", – sakė B.Vanagas.

Jo manymu, per pastaruosius 5–7 metus Vilniuje yra padaryta neblogų ir gana išmintingų sprendimų kalbant apie eismo reguliavimą. Tarkime, šiek tiek pagelbėja žiedinių sankryžų kitoks žymėjimas. Galbūt galėtų būti labiau savalaikis arba greitesnis sprendimas reguliuojant kai kuriuos šviesoforus. Ar gali būti eismo planavimas ir reguliavimas Vilniuje efektyvesnis? Tikrai gali. Vis dėlto, apskritai paėmus, šiuo metu Vilnius gana neblogai tvarkosi, nors kai kurie sprendimai tikrai galėtų būti kvestionuojami.

B.Vanagas teigė pats anksčiau gana dažnai piktindavosi įstrigęs kur nors kamštyje, tačiau dabar supranta, kad tai atima jo energiją. Todėl dabar, pamatęs absurdiškas situacijas, dažniausiai šypsosi. O pats, kadangi mato tam tikrus eismo principus, turi "atidirbęs" ir tam tikrų triukų, kurie padeda greičiau įveikti bet kurį atstumą mieste nei kitiems. O nemaža dalis žmonių, kurie piktinasi eismo organizavimu stovėdami prie vienos ar kitos sankryžos, dažniausiai nemato visumos, ir jiems atrodo, kad, išsprendus problemą toje sankryžoje, iškart visame mieste pasikeistų situacija. Specialistai žiūri į visumą ir mato, kad labai dažnai, palengvinus situaciją vienoje sankryžoje, atsirastų dar didesnė problema kitoje.

"Kiekvienas žiedas, kiekviena sankryža turi savo praeinamumą. Jeigu važiuoja didesnis automobilių skaičius, natūralu, kad sankryža ar žiedas kemšasi. Tad čia susiduriame ne tik su eismo planavimo, bet su valstybės planavimo klausimu, – sakė B.Vanagas. – Pavyzdžiui, kai mokyklose būna atostogos, Vilniuje kamščiai sumažėja. Kodėl? Nes kai reikia į mokyklą, visi tėvai tuo pačiu metu veža vaikus, tad didelis skaičius žmonių, turinčių tą patį interesą, patenka į eismą. Tas pats yra su įstaigų, organizacijų darbo laiku. Jeigu mes bent šiek tiek diferencijuotume, jeigu būtų galima į darbą kažkam eiti 7, kažkam 8, kažkam 9, o kažkam – 10 val., automobilių skaičius šiek tiek išsiskaidytų. Tačiau, norint tai padaryti, kyla įvairių papildomų, ne vieną įstaigą liečiančių problemų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Ko VMI žiopso, kada tuos web'Job-istus apmokestins?

Ruby Recker

Ruby Recker portretas
„Google“ už kiekvieną mėnesį už darbą internete sumokėjo nuo 18000 iki 25000 dolerių. Paskutinį mėnesį aš uždirbsiu $ 23618 iš „GoogLe“ ir esu nuolatinis studentas, o aš laisvalaikiu dirbu nuo 2 iki 3 valandų per dieną. kiekvienas žmogus gali prisijungti prie šio darbo ir pradėti uždirbti internete, kaip ir aš. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­e­­b­­J­­o­­b­­98.C­­o­­m

Susirask tikrą darbą

Susirask tikrą darbą  portretas
Burinskiene- susirask ne valdišką o tikrą darbą ir pažiūrėsime kaip užgiedosi kai reikės kelis kartus per miestą viešuoju pervažiuoti .Kaip man nusibodo kad aukštosiose karaliauja bukpročiai dykaduoniai nežinantys kaip dauguma žmonių gyvena
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių