Jau liepą „Lituanicos“ sparnas papuoš Technologijų muziejaus skverelį

Šių metų liepą sukanka aštuoniasdešimt metų, kuomet legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo skrydžiui per Atlantą, įėjusiam į pasaulinę aviacijos istoriją.

Pažymint šį žygdarbį liepos 19-ąją, 15 valandą, Vilniuje prie Technikos muziejaus bus atidengtas vienas iš „Lituanicos“ sparno modelių. Pasak vieno iš idėjos autorių Sauliaus Paukščio, Lietuvoje legendinį skrydį primins kairysis „Lituanicos“ sparnas. Kitas – dešinysis – turėtų iškilti Niujorko Floydo Benneto Fieldo oro uoste. Tačiau kada tai įvyks, kol kas tiksliai nėra aišku.

„Abu sparnai bus originalaus dydžio - 7,5 metro. Jie sukonstruoti taip, kad pūstelėjus vėjui, sparnai judėtų ir taip tarpusavyje „kalbėtųsi“. Toks sparnų „pašnekesys“ tarp dviejų šalių Lietuvoje yra unikalus projektas“, - idėjomis dalijosi fotomenininkas S. Paukštys.

Idėjos iniciatorių įsitikinimu, lakūnų žygdarbį įamžinti reikėtų originaliai, juk ir jų skrydis buvo neįprastas, nekasdienis.

„Šis paminėjimas turėtų būti kažkuo kitoks, nei memorialinė lenta ar paminklas iš bronzos ar granito. Skrydžio dvasią labiausiai atitiktų sparnas, jis būtų kaip mediumas tarp skirtingų stichijų – žemės ir oro. Jis sujungtų rimtį ir greitį“, – projekto idėją aiškino S. Paukštys.

Kaip teigė vienas iš idėjos autorių, anksčiau buvo planuota, jog vienas iš sparnų „nusileis“ Kaune, iš kur prieš aštuoniasdešimt metų lakūnai ir išskrido. Kitas – Vilniuje, o trečiasis – Niujorke. Tačiau Kauno valdžiai toks žygdarbio įprasminimas pasirodė neįdomus. Kauno miesto savivaldybės tarybos nuomone, S. Dariaus ir S. Girėno skrydis laikinojoje sostinėje jau ir taip pakankamai įamžintas.

„Nepritarti skulptūros pastatymui, kadangi S. Dariaus ir S. Girėno atminimas Kaune yra pakankamai įamžintas, be to, netikslinga kiekvieno jubiliejaus proga statyti po naują atminimo ženklą“, - rašoma Kauno miesto savivaldybės tarybos protokole.

Tad Kauno miesto valdžiai nutarus, kad jiems minėto projekto nereikia, idėjos autoriai ją ketina realizuoti Vilniuje ir Niujorke.

Prie „Lituanicos“ projekto įgyvendinimo dirbo ne vienas savo srities profesionalas.

„Architektas Valdas Ozarinskas - jis sugalvojo judančio sparno idėją, Saulius Pilinkus - jis kartu su mumis sugalvojo  pačią skrydžio pažymėjimo idėją, na ir Prienų aviacijos gamykla, kurios inžinieriai pavertė mūsų teorines idėjas realiais veikiančiais mechanizmais“, - pažymėjo S. Paukštys.

Jis žada, kad šventė liepos 19 dieną bus įspūdinga. Jo teigimu, legendiniai Lietuvos lakūnai nusipelnė tinkamos pagarbos.

„Šiuo metu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) deriname Lietuvos kariuomenės orlaivių paradą. Šventinę nuotaiką palaikys KAM orkestras“, - pasakojo fotomenininkas.

Apie „Lituanicą“

Lietuvių S. Dariaus ir S. Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas 1933 metais sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, tačiau sudužo iki Kauno likus vos 650 kilometrų.

7186 kilometrų lakūnų suplanuota trasa buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas-Niufaundlandas (2129,8 kilometro), Atlanto vandenynas (3513,2 kilometro), Airija-Kaunas (1543 kilometro).1933 metų liepos 15 dieną, 6 val. 24 min. lakūnai pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto.

Aleksoto oro uoste lakūnų laukė 25 tūkst. žmonių minia, tačiau planuotą 2-3 valandą nakties lėktuvas nepasirodė. „Lituanica“ sudužo liepos 17 dieną, 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoje, Pščelniko kaime.