- Jurgita Lieponė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Aš norėčiau šviežių mėtų arbatos", – gražia lietuvių kalba vienoje iš sostinės kavinių paprašė japonė Aya Kimura. 25 metų studentė iš Japonijos su Lietuva neturi jokių giminystės ryšių, tačiau ji dega dideliu noru dar geriau išmokti lietuvių kalbą.
Atvyko atsitiktinai
Lietuvių kalbos ir kultūros centre nuo 2016 m. lietuvių kalbos besimokanti A.Kimura sako į gintaro šalį atvykusi visiškai atsitiktinai ir anksčiau apie mūsų šalį nieko nežinojusi.
"Vieną kartą internete užtikau informaciją apie galimybę gauti stipendiją ir važiuoti mokytis lietuvių kalbos. Pagalvojau, kad ši šalis man bus įdomi", – "Vilniaus dienai" sakė A.Kimura.
Aya į Lietuvą atvyksta keletą kartų per metus ir net išvykusi nuotoliniu būdu mokosi ją sužavėjusios lietuvių kalbos.
Mergina iki šiol prisimena ir pirmą savo kelionę į Lietuvą. Tąsyk jos lėktuvas nusileido vakare, o iš ryto ji susiruošė į prekybos centrą.
"Kai nutariau važiuoti į Lietuvą, gavau stipendiją, pradėjau pati mokytis lietuvių kalbos. Tačiau aš jos mokiausi tik klausydama. Atvykusi į Lietuvą galėjau pasakyti kelias frazes", – sakė A.Kimura.
Pirmą kartą lietuvių kalba Aya prabilo jau pirmąjį rytą, pakeliui į prekybos centrą. "Aš nesuprantu lietuviškai", – pasakė ji praeiviui.
"O jam buvo keista: kaip aš nesuprantu lietuviškai, jei lietuviškai kalbu?" – prisiminė A.Kimura.
Išmoko greit
Muziejininkystę Japonijoje studijuojanti A.Kimura Lietuvoje taip pat lanko muziejus, tačiau juose ji bendrauja angliškai. Mat merginos lietuvių kalbos žinios nėra tokios stiprios, kad galėtų lengvai suprasti specifinius terminus.
"Kalbu muziejuose angliškai dar ir todėl, kad taip sužinau daugiau informacijos. O paprastose situacijose, gatvėje stengiuosi kalbėti lietuviškai", – sakė japonė.
Lietuvių kalba ir graži, ir skambi, o labiausiai patinka tai, kad tekstas ir tariamas nesiskiria. Tuo lietuvių ir japonų kalbos yra panašios.
Ayai lietuvių kalba ir graži, ir skambi, o labiausiai jai patinka tai, kad lietuvių kalba parašytas tekstas ir tariamas nesiskiria. Tuo, sako Aya, lietuvių ir japonų kalbos yra panašios.
Mergina dar bandė mokytis ir rusų kalbos, tačiau prisipažino, kad ši kalba – ne jai. "Kaip aš taip greitai išmokau lietuvių? Aš turiu geras ausis", – juokėsi kalboms imli mergina.
Paklausta, koks lietuviškas žodis jai gražiausias, Aya ilga mąsto, tačiau sako, kad tokio žodžio išskirti negali.
"Galiu pasakyti, koks žodis sunkiausias. "Žvaigždė", – juokėsi mergina.
Verčia į japonų kalbą
Būdama Lietuvoje mergina netikėtai atrado ir lietuviškas vaikiškas knygas, kurios jai taip patiko, jog nusprendė kai kurias išversti į japonų kalbą.
"Kartą užėjau į knygyną ir pamačiau labai gražią knygą. Ji vadinosi "Laimė yra lapė". Panorau ją išversti į japonų kalbą", – pasakojo pašnekovė.
Kelis kartus apsilankiusi vienos iš leidyklų knygyne, ji galiausiai prisistatė ir papasakojo apie save, savo norą versti vaikiškas knygas.
Aya į japonų kalbą išvertė kelias knygas – "Laimė yra lapė", "Drambliai ėjo į svečius", "Draugystė ant straublio galo", o šių knygų ištraukas skaito Japonijoje vaikams skirtuose renginiuose ir radijuje.
Nors daugiausia laiko A.Kimura praleidžia Vilniuje, ji randa laiko aplankyti kitus Lietuvos regionus. Mergina sako, kad Lietuvoje ją labiausiai domina muziejai. Vienas iš įsimintinų – Klaipėdos laikrodžių muziejus, kuris yra vadinamas vienu unikaliausių muziejų Šiaurės Europoje.
A.Kimura rašo mokslinį darbą apie Lietuvos muziejus, o jos straipsniai yra spausdinami populiariuose Japonijos leidiniuose.
Mergina planuoja įkurti lietuvių kalbos centrą Tokijuje, kuriame mokys japonus lietuvių kalbos.
Tačiau kol kas tai – tik planai arba svajonės. Mat ką veiks baigusi studijas, Aya sako gerai nežinanti ir pati. Galbūt, svarsto mergina, laiko skirs kelionėms po pasaulį. Arba dar vienai nepažintai kalbai.
Studentų netrūksta
Lietuvių kalbos kursai užsieniečiams Lietuvoje rengiami jau šešioliktus metus, o juos organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros centras, anksčiau priklausęs Lietuvos edukologijos universitetui, o dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijai.
Šiemet lietuvių kalbos kursus pradėjo net 100 kurso dalyvių – kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kitų.
Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, dalis studentų vėliau į Lietuvą atvyksta atlikti praktikos, studijuoti bakalauro ir magistrantūros studijų programų, kiti mūsų šalyje lieka dirbti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą3
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius6
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...