Darbininkai, išrausta žemė ir statybinė technika. Taip šiandien atrodo Józefo Piłsudskio širdies ir jo motinos kapo aplinka. Darbininkai pripažįsta, kad iki Vėlinių susitvarkyti vargu ar suspės.

Pluša iki išnaktų

Nepriklausomos Lenkijos valstybės gaivintoju laikomo J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas Vėlinių dieną būna itin gausiai lankomas tiek vietos lenkų, tiek turistų iš Lenkijos. Tačiau šiemet velionio gerbėjų gali laukti ne itin maloni staigmena. Likus kelioms dienoms iki švenčių, aplink centrinę kapavietę esantys karių kapai – vis dar lenkų darbininkų gniaužtuose.

Nors jau sudėtas centrinis grindinys, laiptai, sutvarkyta J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapavietė, visų žadėtų padaryti darbų pabaigos dar nematyti. Nėra ir turėjusių atsirasti želdynų granito apvade.

Tarp paminklų burzgia kompresoriai, mergina su grėbliu rankose lygina žemę, kur teoriškai turėtų žaliuoti veja. Nors prieš kelis mėnesius prasidėję darbai jau turėjo būti baigti, kol kas taip nėra. Keli darbininkai šluoja erdves tarp kapaviečių, o dienraščio kalbintas darbų vadovas vis žvilgčiojo į dangų ir nuogąstavo, kad viską gali sugadinti lietus.

„Pradėjome dirbti vasaros pradžioje, paskui buvo pertrauka, ir vėl dirbame nuo rugpjūčio vidurio. Sutrukdys mums šventė. Jeigu ne ji, viską šiomis dienomis ir baigtume. Dabar per Vėlines padarysime pertrauką, turėsime viską maksimaliai sutvarkyti, kad lankytojai nesijaustų kaip statybose. O po švenčių vėl tęsime darbus. Per kiek laiko viskas bus užbaigta, priklausys nuo orų“, – tikino prisistatyti nenorėjęs darbų vadovas.

Prašo žmonių sąmoningumo

Šiuo metu kapinėse specialiu oro ir smėlio mišiniu nuvalyta karių kapinių tvora ir bemaž trys ketvirtadaliai karių kapų. „Iki šventės spėsime nuvalyti visus kapus“, – tikino darbų vadovas.

Lenkų darbininkas taip pat prašė rašant straipsnį akcentuoti, kad lankytojai Vėlinių dieną ant ką tik nuvalytų paminklų nestatytų degančių žvakučių. Paminklus dar reikės impregnuoti specialiomis medžiagomis.

„Daugeliui atrodo – kas gali atsitikti akmeniui? Ir žmonės stato žvakutes. O iš tikrųjų ant nuvalytų paminklų bent kelis mėnesius jokių žvakučių neturėtų būti. Iki švenčių mes spėsime tik nuvalyti paminklus. Kadangi yra šventės, kiti svarbūs darbai siekiant apsaugoti paminklus nuo aplinkos poveikio bus atidėti“, – dėstė pašnekovas.

Tikisi savivaldybės pagalbos

Dienraščio turimais duomenimis, darbus inicijavo Lenkijos ambasada ir Lenkijoje veikianti Tautos atminimo paminklų apsaugos taryba. Šios organizacijos pasamdė garsią lenkų statybos įmonę „Furmanek“, kurios darbuotojai įgijo patirties rekonstruodami lenkų karių memorialus Italijoje, Ukrainoje ir kitose pasaulio valstybėse.

Darbuotojai teigė bijantys, kad pabaigus kapinių rekonstrukciją jos gali tapti vandalų atakų objektu.

„Tai nebūtinai turi būti nacionalistiškai nusiteikę asmenys, gali būti paprasti vagys. Nes pabaigus darbus ten bus sumontuota nemažai vertingų elementų. Jie ir patrauks ilgapirščių dėmesį. Gerai būtų, jei būtų sumontuotos kameros, kapinės ilgiau liktų tvarkingos“, – teigė kapinių darbų vadovas.

Tačiau atrodo, kad savivaldybė lenkų lūkesčių nepateisins. Dar prieš porą mėnesių Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė teigė, kad šių metų savivaldybės biudžete nenumatyta lėšų vaizdo kameroms Rasų kapinėse įrengti.

Įžymybių kapinės

Rasų kapinės įsteigtos 1796 m. Tai vienos seniausių ir didžiausių Lietuvos kapinių. 1820 m. jas juosė mūrinė tvora. Rasų kapines sudaro kelios kalvelės, viena jų vadinama Angelų kalneliu. Joje stūkso maži paminklai – čia anuomet būdavo laidojami vaikai.

Kapinėse yra koplyčių, kolumbariumų. Čia taip pat ilsisi daugelis Lietuvos šviesuolių, tokių kaip patriarchas daktaras Jonas Basanavičius, rašytojai Kazys Boruta, Petras Cvirka, Liudas Gira, Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Rasų kapinių dalis yra ir lenkų karių, žuvusių kovose su bolševikais, kapai. Centre – J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapas.