- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkosaugos ekspertai ir dalis politikų kritikuoja miesto savivaldybės planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas pakeisti taršesniu mazutu – ši kuro rūšis kritikuojama dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
Tuo metu Vilniaus valdžia teigia, kad tai būtų laikinas sprendimas, taikomas tik vieną šildymo sezoną.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotojas Aleksandras Chlebnikovas sako, kad oro tarša deginant mazutą yra iki dešimties kartų didesnė nei deginant dujas, be to, deginant šį kurą išsiskiria vėžinių susirgimų riziką didinanti kancerogeninė medžiaga.
Tuo metu dalis politikų nerimauja dėl mazuto poveikio aplinkai, vilniečių sveikatai, o šilumos kainas siūlo švelninti dalinėmis kompensacijomis.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas tikino, kad šiuo metu, siekdama įvertinti galimybes deginti mazutą, įmonė rengia poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, be to, žada naudoti mažiau taršų mažasierį mazutą. Vilniaus vicemeras kalbėjo, kad mazuto deginimas vyktų tik vieną šildymo sezoną.
Mokslininkas: mazutas iki 10 kartų taršesnis nei dujos
Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotojas A. Chlebnikovas sako, kad oro tarša deginant mazutą yra iki dešimties kartų didesnė nei deginant dujas.
„Aplinkosauginiu požiūriu, tai tikrai nėra geras ir tinkamas sprendimas, kadangi, kiek teko gilintis, tarša, ypač kietosiomis dalelėmis, ir kiti mazuto degimo metu susidarantys sudėtingi junginiai, yra maždaug įvertinami iki dešimties kartų didesni nei deginant dujas“, – BNS aiškino A. Chlebnikovas.
Be to, pasak mokslininko, deginant mazutą išsiskiria vėžinių susirgimų riziką didinanti kancerogeninė medžiaga.
„Aišku, tie kiekiai yra pakankamai maži, ypatingai įvertinant degimą ore, kadangi degimas vis tiek vyksta katiluose, kamine, toliau eina per tam tikrą vadinamąjį fakelą. Tačiau jeigu, kaip dabar norima padaryti, kad didelę dalį gamtinių dujų pakeis į mazutą (...), jeigu tie pajėgumai bus žymiai didesni, pasijus tikrai ir bus neigiamas efektas“, – teigė jis.
Mokslininko teigimu, ruošiantis didžiąją dalį gamtinių dujų pakeisti mazutu, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat didinti Vilniaus antrojoje termofikacinėje jėgainėje esančių valymo filtrų pajėgumus.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Šiuo metu mazutas buvo laikomas kaip rezervinis kuras. Jeigu jis dabar bus deginamas kaip pagrindinis, manau, kad esamų filtrų pajėgumų neužteks. Žiūrint iš inžinerinės pusės, jeigu yra pastoviai eksploatuojamas įrenginys, jį reikės regeneruoti ir atnaujinti vis dažniau, negu kad jis yra naudojamas rezerviniu būdu“, – teigė A. Chlebnikovas.
„Jeigu dabar kuras (mazutas – BNS) bus deginamas mėnesį–du, tai savaime aišku, kad tie filtrai gali užsikimšti ir reikės juos vis dažniau atnaujinti“, – pridūrė mokslininkas.
Dalis politikų nerimauja dėl poveikio aplinkai ir sveikatai
Vilniaus miesto tarybos opozicijoje esančios Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Ž. Šilgalis kritikuoja planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas keisti mazutu. Pasak jo, šildymo kainos gyventojams turėtų būti amortizuojamos dalį jų kompensuojant.
„Ne mazuto deginimas klimato ir gyventojų sveikatos sąskaita leistų išlaikyti praėjusių metų šildymo kainų lygį, kaip teigė premjerė Ingrida Šimonytė, o klaidų pripažinimas bei kompensacijos vilniečiams už padarytas vyriausybių klaidas ir Vilniaus valdžios neveiklumą. Turime ieškoti būdų kompensuoti dalį šildymo kainos, o ne maskuoti vieną nekompetenciją kita“, – praėjusią savaitę partijos pranešime teigė Ž. Šilgalis.
Politikas taip pat reiškė abejones dėl mazuto poveikio aplinkai, vilniečių sveikatai bei šilumos kainoms.
„Atkreiptinas dėmesys, kad net nėra padaryta poveikio aplinkai vertinimo analizė, neatsakyta, kiek reikės papildomai sumokėti už taršą, kaip keisis kaina šildant mazutu, ar tikrai tai bus gerokai pigiau vertinant ne tik šildymo kainą, bet ir akivaizdžiai padarytą žalą aplinkai bei gyventojų sveikatai“, – teigė Ž. Šilgalis.
„Vilniečių nuodijimas dėl kažkiek mažesnės kainos negali būti siūloma kaip vienintelė išeitis, nes tai, kas bus sutaupyta, vėliau virs papildomomis ligonių kasų išlaidomis“, – pridūrė jis.
Vilniečių nuodijimas dėl kažkiek mažesnės kainos negali būti siūloma kaip vienintelė išeitis, nes tai, kas bus sutaupyta, vėliau virs papildomomis ligonių kasų išlaidomis.
Tarybos narys teigė su konkrečiais klausimais kreipęsis į vicemerą V. Benkunską.
Neigiamą mazuto poveikį aplinkai ir sveikatai taip pat įžvelgia Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Vilniuje vienas ryškiausių oro taršos sumažėjimų įvyko būtent tada, kai buvo atsisakyta centralizuotame šildyme naudoti mazutą. Dėl to išnyko arba labai sumažėjo sieros dioksido, vanadžio, azoto oksido emisijos, taip pat kietųjų dalelių išmetimas“, – partijos pranešime teigė L. Jonauskas.
„Vietoje dujų šildymui pradėjus naudoti mazutą, užterštumo lygis, kuris ir dabar, deginant dujas, yra pakankamai didelis, mieste dar labiau išaugtų. O tai neabejotinai atsilieptų ir gyventojų sveikatai“, – sakė Seimo narys.
Motyvai – kainų amortizacija ir galimas dujų trūkumas
Sostinės savivaldybės bei VŠT atstovai planus artėjantį šildymo sezoną naudoti mazutą grindžia poreikiu vilniečiams amortizuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas bei galimu dujų trūkumu.
„Čia yra pagrindinis dalykas, pagrindinis motyvas, kodėl tokia alternatyva (deginti mazutą – BNS) apskritai yra svarstoma – tai galutinė kaina vartotojui. Net įvertinus, jog kuras yra taršesnis, dėl to reikėtų mokėti didesnius taršos mokesčius, finale ta galutinė kaina vartotojui gali būti arba praeitų metų lygyje, arba net šiek tiek mažesnė. Tai čia yra per sukąstus dantis daromas sprendimas“, – BNS sakė Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.
Tai čia yra per sukąstus dantis daromas sprendimas.
Pasak VŠT vadovo G. Bakano, Vilniuje kitą šildymo sezoną deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai ruošiamasi atsižvelgiant į galimą dujų trūkumą.
Vicemeras sutiko, kad Europai kitą žiemą gresiantis dujų trūkumas gali paliesti ir Vilnių.
„Niekas negali garantuoti, kad visiškai nutraukus dujų importą į Europą iš Rusijos gali sutrikti ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimas. (...) Yra tokia rizika, kad žiemą gali trūkti dujų Europoje ir tai gali paliesti Vilnių taip pat“, – teigė V. Benkunskas.
Praėjusią savaitę VŠT vadovas BNS sakė, jog mazuto naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai kitą sezoną leistų išlaikyti panašias šilumos kainas sostinės gyventojams kaip ir praėjusį. Pasak jo, praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), o nedeginant mazuto artėjantį sezoną šiluma vilniečiams galėtų brangti vidutiniškai iki 12–13 centų už kWh.
V. Bakanas patvirtino, kad norint deginti mazutą, VŠT turės įsigyti papildomus apyvartinius taršos leidimus, kurie kainuotų 30 proc. brangiau nei tada, kai jie perkami deginant dujas, tačiau tai vis tiek leistų išlaikytų praėjusių metų šildymo kainų lygį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai10
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu42
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai4
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...