- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Mykolo Romerio universitete prasidėjo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tarptautinė konferencija „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“. Susirinkę aukščiausi Europos už švietimą atsakingi pareigūnai ir mokslininkai diskutuos, kokį vaidmenį socialiniai ir humanitariniai mokslai turi vaidinti didžiausioje pasaulyje mokslinių tyrimų finansavimo programoje „Horizontas 2020“. Šio mokslo istorijai svarbaus įvykio metu kuriama deklaracija, kuriai bus suteiktas Vilniaus vardas.
Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis teigia, jog tai istorinis įvykis mokslo politikoje. „Tokios plačios formos diskusijų Europoje dėl mokslo ateities ir jo finansavimo dar niekada nėra buvę. Į „Vilniaus deklaraciją“ bus atsižvelgiama, įgyvendinant didžiausią pasaulyje mokslo finansavimo programą „Horizontas 2020“, t. y. bus nustatyta, kaip turi būti finansuojami, rengiami ir vertinami mokslo projektai“, – teigia prof. dr. A. Pumputis.
Jis pabrėžia, kad takoskyra tarp socialinių, humanitarinių ir technologinių mokslų yra dirbtinė ir praeities dalykas. „Šiandien kalbama ne apie tai, kaip atskirti šiuos mokslus, ar kuris mokslas geresnis, o apie tai, kaip skirtingi mokslai, sąveikaudami kartu, turėtų spręsti svarbiausias visuomenės problemas. Pavyzdžiui, galime sukurti pačias pažangiausias technologijas, bet jei gyventojai emigruos, nebus kam jomis naudotis. Emigracijos problemos vien technologiniai mokslai negali išspręsti. Tai galima spręsti tik edukuojant visuomenę, priimant palankius teisės aktus, stiprinant patriotiškus jausmus – o visa tai jau yra socialinių mokslų sritis“, – pasakoja prof. dr. A. Pumputis.
Iš konferencijos, į kurią atvyksta net septyni įvairių Europos komisijos direktoratų atstovai, Europos komisarė mokslui ir inovacijoms Máire Geoghegan-Quinn, Europos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Robert-Jan Smits ir Europos mokslo tarybos prezidentė prof. dr. Helga Nowotny tikimasi konkrečių pasiūlymų, kaip integruoti socialinius ir humanitarinius mokslus į bendrą mokslo sistemą, kaip keisti mokslo vertinimo modelius, kokių iniciatyvų reikia imtis, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Horizontas 2020“ efektyviausiai padėtų šiandienos visuomenei. „Horizontas 2020“ programoje numatyti tokie iššūkiai kaip sveikata ir demografiniai pokyčiai, saugus maistas ir tvarus žemės ūkis, jūros tyrimai ir bioekonomika, saugi energetika ir išmanus transportas, klimato kaita ir gamtos išteklių tausojimas, novatoriška ir saugi visuomenė. Iš viso diskusijoje apie tolimesnį bendradarbiavimą tarp sričių ir disciplinų dalyvaus apie 400 Europos Sąjungos mokslo politikos strategų, ekspertų ir mokslininkų.
Antradienį konferencijos pirmininkė Europos mokslo tarybos prezidentė prof. dr. Helga Nowotny parengtą deklaraciją iškilmingai įteiks LR švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui. Tuo tarpu švietimo ministras ją perduos Europos Tarybai. „Vilniaus deklaracija“ bus išplatinta Europos mokslo politikos institucijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims. Tikimasi pasiekti lūžio – „Vilniaus deklaracija“ pasiūlys gaires, kaip efektyviausiai išnaudoti socialinių ir humanitarinių mokslų potencialą ir integruoti juos į bendras Europos strategijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertas apie naująją želdinių įstatymo redakciją: ji neteikia daug optimizmo
Vertindamas naujojo želdynų įstatymo redakciją, Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas pažymi, kad kai kurios įstatymo formuluotės galėtų atverti kelią žaliųjų erdvių mieste naikinimui. ...
-
„Avia Solutions Group“ jos investicijų blokavimą Vilniuje vadina „raganų medžiokle“
Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ sako nusivylusi vyriausybinės komisijos sprendimu blokuoti jos investicijas Vilniaus oro uoste dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui ir vadina tai „raganų medžiokle“. ...
-
Po baisios avarijos jaunas vyras beveik nieko nebemato: artimųjų viltis – užsienio medikai1
Praėjusių metų birželio 26-osios vakarą motociklą vairavęs Artūras pateko į tragišką avariją. Po nelaimės pabudęs iš komos jaunas vyras taip ir neišvydo dienos šviesos. Viltis, kad jis vėl galėtų regėti, rusena užs...
-
Vilniaus vicemeras: namo atnaujinimu rūpintis būtina, kol konstrukcijos nėra avarinės būklės
Praėjusį rugpjūtį sostinės Lazdynų rajoną sudrebino avarija – nukrito vieno Architektų gatvės daugiabučio gelžbetoninės balkono plokštės. ...
-
Nuo kovo 1-osios prasideda priėmimas į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti?
Jau nuo kovo 1 dienos prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas kitiems mokslo metams. ...
-
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje – du nauji deguonies aparatai
Į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio klinikas pristatyti du nauji didelės tėkmės deguonies terapijos aparatai. Jie leis palengvinti sunkiai sergančių ir reanimacijos ar intensyvaus sekimo palatose dėl koronaviruso pandemijos atsidūrusi...
-
Gedimino kalno ilgalaikius tvarkymo darbus planuojama pradėti rugsėjį2
Gedimino kalno Vilniuje ilgalaikius tvarkymo darbus planuojama pradėti rugsėjį, penktadienį informavo Lietuvos nacionalinis muziejus. ...
-
Seime – diskusija apie medžių išsaugojimą Vilniuje
Penktadienį Seime organizuojama diskusija apie medžių išsaugojimą Vilniuje. ...
-
Judrioje sostinės gatvėje atsivėrė įgriuva, vairuotojų prašoma rinktis alternatyvius maršrutus
Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje, Kareivių gatvėje, atsivėrė įgriuva. ...
-
A. Zuokas prieš R. Šimašių: kaip atrodytų baras Vilniaus savivaldybės dvidešimtajame aukšte?3
Kaip turėtų atrodyti baras Vilniaus savivaldybės dvidešimtajame aukšte, dabartinio ir buvusio mero vizijos skiriasi, informuoja LNK žinios. ...