Įspūdingų matmenų Neries žemėlapis įtrauktas į UNESCO sąrašus

Keturi Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi dokumentai pripažinti svarbiais ne tik Lietuvai, bet ir Europai.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriate vykusioje UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro liudijimų teikimo ceremonijoje VU bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose saugomi dokumentai oficialiai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais.

Tai unikalus lietuvių raštijos paminklas – pirmasis spausdintas Biblijos fragmento vertimas į lietuvių kalbą: Vilentas, Baltramiejus. Enchiridion. Katechismas maszas... Karaliaučius: per Jurgi Ostenbergera, 1579 ir Vilentas, Baltramiejus. Euangelias bei Epistolas... Karaliaučius: per Jurgi Ostenbergera, 1579.

Taip pat du rankraštiniai dokumentai: žemėlapis – Mappa rzeki Wilij, od jej źródła aż do pierwszej przystani handlowej w Kostykach, zdjęta podczas żeglugi odbytej po tej rzece w 1857m roku przez Konstantego hr[abiego] Tyszkiewicza, rzeczywystego członka Wileńskiej Archeologicznej Komissyi i Muzeum Starożytności, rzekę mierzył i mappę rysował Jerzy Szantyr, 1857 ir  atlasas – Atlas raf głównych na rzece Wilji zmierzonych i zrysowanych podczas wycieczki naukowej, odbytej po tej rzece w 1857 roku przez Konstantego hrabiego Tyszkiewicza i przez tegoż złożone w Wileńskim Muzeum w 1859 roku, pisał Jerzy Szantyr, 1859.

Įspūdingiausias – žemėlapis, kuris yra 5 m ir 26 cm ilgio bei 98 cm pločio. Rankraštinis žemėlapis sujungtas iš 18 vienodo dydžio dalių.

Grafas Konstantinas Tiškevičius 1857 m. organizavo  pirmąją mokslinę-tiriamąją ekspediciją Nerimi nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu.  Buvo matuojami ir piešiami kiekvienos reikšmingesnės Neries apyrubės planai, išmatuotos ir pažymėtos pagrindinės jos rėvos, surašytos pakrančių gyvenvietės, tiltai, keltai, menkiausi šaltiniai, intakai. Jis tyrė vagos gylį ir plotį, rinko medžiagą apie pakrantėse esančius archeologijos paminklus, užrašinėjo tautosaką, fiksavo net menkiausius istorinius gyvenviečių duomenis, istorines detales, jų savininkų biografijas, padavimus, legendas, archeologijos paminklus. Ilgiau nei mėnesį trukusi mokslinė ekspedicija tapo didžiausia bei žymiausia XIX a. geografine kelione buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

„Po 150 metų – 2007 metais – grupė Lietuvos ir Baltarusijos entuziastų, pagerbdami K. Tiškevičiaus nuopelnus Europos geografijos, istorijos, etnografijos mokslui, remdamiesi ekspedicijos dienoraščio pagrindu parašyta knyga ir Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomais ekspedicijos žemėlapiu bei upės rėvų atlasu, pakartojo šią kelionę, paskirdami ją ekologiniam švietimui, kultūros paveldo sklaidai ir turistinių maršrutų rengimui“, – sakė VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė.