Iki 2020 m. Vilnius sumažins 26 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

2012 m. spalio 17 d. Vilnius miesto savivaldybės taryba pritarė „Merų pakto” iniciatyvai, kuriuo miestas prisijungė prie kitų 4909 Europos miestų,  įsipareigojusių parengti Tvarios energijos veiksmų planus savo teritorijoms (savivaldybių kompetencijai priklausančiose veiklos srityse), kuriuose numatoma iki 2020 m. sumažinti CO₂ išlakas bent 20 %.

Vilniaus Vilniaus Meras Artūras Zuokas 2013 m . liepos 1 d. Briuselyje oficialiai pasirašė Merų paktą. Siekdama įgyvendinti  prisiimtus įsipareigojimus 2013 m. spalio 16 d. miesto Taryba pritarė Aplinkos ir Energetikos departamento parengtam Tvarios energijos veiksmų planui (toliau – TEVP).

Rengiant TEVP buvo nustatytas atskaitos taškas – metai (kitaip vadinami baziniais metais), lyginant su kuriais iki 2020 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis bus sumažintas bent 20 proc. Baziniais metais buvo pasirinkti 2003 m., nes tai yra tolimiausi metai, apie kuriuos turime pakankamai statistinės informacijos, kad būtų įmanoma apskaičiuoti išmetamųjų ŠESD kiekį. Siekiant įvertinti, kokia yra dabartinė situacija ir kaip pasikeitė išmetamųjų ŠESD kiekiai Vilniaus mieste, buvo įvertintas išmetamųjų ŠESD kiekis už ataskaitinius 2011 m.

Vertinant išmetamųjų ŠESD kiekį buvo apsibrėžta, kad bus vertinamos tik anglies dioksido (CO₂) dujos, kurios susidaro kuro deginimo metu skirtinguose sektoriuose, ir metano (CH₄) dujos (perskaičiuotos į anglies dioksido ekvivalentą), kurios susidaro atliekų tvarkymo sektoriuje. Į vertinimą įtraukti sektoriai: centralizuotas ir necentralizuotas šildymas, kelių transportas, elektros energijos vartojimas iš šalies tinklų, vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekų tvarkymas (t.y. laidojimas sąvartynuose, atliekų deginimas, nuotekų tvarkymas).

Bazinių metų (2003 m.) išmetamųjų ŠESD kiekis vertintuose sektoriuose sudarė 1844,1 kt CO_2e. Tuo tarpu ataskaitiniais 2011 m. išmetamųjų ŠESD kiekis siekė 1847,4 kt CO_2e (0,18 proc. daugiau nei 2003 m.). Skaičiavimų rezultatai yra pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Išmetamųjų ŠESD kiekio palyginimo ataskaitiniais ir baziniais metais, kt CO_2e suvestinė

Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išmetamųjų ŠESD kiekis sumažėjo dėl to, kad pradėtas naudoti biokuras, kuris yra laikomas neutraliu klimato kaitos atžvilgiu bei pradėta mažiau naudoti taršaus kuro – mazuto. Išmetamųjų ŠESD kiekis dėl elektros energijos naudojimo ir atliekų laidojimo sąvartynuose padidėjo 10 proc. ir 8,6 proc. atitinkamai. Tokiam augimui turėjo įtakos tiek gyventojų skaičiaus augimas, tiek aukštesnis ekonomikos lygis ataskaitiniais metais, lyginant su baziniais.

Ženklus CO₂ dujų išmetimų padidėjimas susidaro kelių transporto sektoriuje. Žmonės yra labiau linkę naudotis individualiomis transporto priemonėmis nei viešuoju transportu. Taip pat tam turėjo įtakos aukštesnis ekonomikos lygis ataskaitiniais metais, lyginant su baziniais. Siekiant nustatyti, koks išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimas, naudojant skirtingas priemones, turėtų būti pasiektas iki 2020 m. buvo sudarytos išmetamųjų ŠESD kiekio prognozės iki 2020 m. pagal veiklos kaip įprasta scenarijų (angl. Business as usual).

Prognozuojamas išmetamųjų ŠESD kiekis 2020 m. pagal tokį scenarijų siekia 1922,6 kt CO_2e (arba 4,3 proc. daugiau, nei baziniais metais). Įvertinus skirtingų priemonių įgyvendinimo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo poveikį, buvo apskaičiuota, kad išmetamųjų ŠESD kiekis gali būti sumažintas (vertinant, kad bus įgyvendintos visos priemonės) iki 1360,5 kt CO_2e, arba 26,2 proc. mažiau nei baziniais metais.

Bazinio lygio ir skirtingų scenarijų palyginimas pateikiamas grafiškai pav. TEVP priemonių sąrašas 2013-2020 metams buvo sudarytas atsižvelgiant į Vilniaus miesto strateginio plano 2010–2020 m. numatytas veiklas, o bendras lėšų poreikis sudaro apie 3 mlrd. Lt.

Didžiausias išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimas pasiekiamas įgyvendinus centralizuoto šilumos ūkio  ir atliekų tvarkymo sektorių modernizavimą: atliekų rūšiavimo ir regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos įrengimo, biokuro dalies pagrindiniuose centralizuotai tiekiamos šilumos generavimo šaltiniuose didinimo projektus. Bendras investicijų poreikis šių priemonių įgyvendinimui siekia maždaug 630 mln. Lt.