I. Šimonytė: Vilniaus sporto rūmai galėtų tapti žydų istorijos muziejumi ar memorialu

Ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT ji tvirtino, kad tokia idėja svarstoma po praėjusius metus vykusių konsultacijų – ankstesnė Vyriausybė planavo rekonstravus rūmus įrengti Kongresų centrą.

„Mes visus praėjusius metus šiek tiek bandėme konsultuotis, o kaip, jeigu pakeistume požiūrį ir nutartume, kad ta vieta, kaip ypatinga vieta Lietuvos žydų istorijoje, būtų skirta tam, kad Lietuvos žydų istorija ten ir būtų papasakota. Ar per muziejų, memorialą, specialiai tam tikslui dedikuotą objektą“, – tvirtino I. Šimonytė.

LNK reportažas:

„Turiu pasakyti, kad pavyko išgirsti nemažai palaikymo, ir manau, jog Vyriausybė bandys ieškoti geros idėjos, kaip galėtume tai įgyvendinti. Mane labai įkvepia „Polino“ muziejaus pavyzdys Varšuvoje. Tikrai gražus muziejus, tikrai labai graži idėja ir labai puikus išpildymas“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji priminė, kad pastato pritaikymui iššūkių kelia ir viešos diskusijos su tarptautinės žydų bendruomenės atstovais, ir tai, jog rūmai yra pripažinti kultūros paveldo objektu. Premjerė atmetė nuogąstavimus, sakydama, kad vystyti, pavyzdžiui, daugiabučių statybos čia taip pat nėra įmanoma, kadangi jau sutarta dėl pačių senųjų Šnipiškių žydų kapinių tvarkymo projekto.

„Bandysime eiti tuo keliu ir įsivertinti, ar galėtume pasiūlyti visuomenei gerą idėjinį išpildymą tos vietos, kuri būtų skirta Lietuvos žydų istorijai. Ne tik Holokaustui, tiesiog papasakoti visai istorijai, ką mes turėjome per amžius ir ko netekome, ir kad tuos mažus dalykus, kuriuos vis dar turime, galėtume išsaugoti ir auginti“, – tvirtino I. Šimonytė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį teigė sveikinantis Vyriausybės vadovės poziciją dėl Sporto rūmų ateities.

Anot jo, ankstesnis Vyriausybės sprendimas nutraukti kongresų rūmų projektą buvo klaida, „tačiau žydų tautos istorijos įamžinimas šioje jautrioje vietoje yra labai geras pasirinkimas“.

„Iš Vyriausybės tikiuosi ne tik žodžių, bet ir konkrečių, su šiais sprendimais susijusių finansinių įsipareigojimų. Kalbėdamiesi su bendruomene apie tokį šių rūmų panaudojimą (ką jau ir esu pradėjęs), tikrai rasime geriausius sprendimus“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė meras.

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.

Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje, įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė ir su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

2018 metais Finansų ministerijos rašte nurodyta, kad projektas kainuos iki 29 mln. eurų.