Vilniaus valdžia teigia „gaivinanti" Guggenheimo - Ermitažo muziejaus Vilniuje projektą, tačiau neatskleidžia konkrečios tam reikalingos sumos, priežasčių, kodėl būtent tokio tipo muziejus pasirinktas sostinei, ir kas konkrečiai jame būtų eksponuojama.
Pasiūlymų nesvarsto, nes atostogauja
Aišku tai, kad šios prieš du metus gimusios idėjos iniciatorius - parlamentaras, liberalcentristas, buvęs Vilniaus meras ir buvęs partijos lyderis Artūras Zuokas.
Naujasis liberalcentristų vadovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje aiškino, jog praėjusią žiemą nuvertus buvusį merą „tvarkietį" Juozas Imbrasą susiformavusi nauja Vilniaus valdžia „po ilgos žiemos" „atgaivino" projektą - sukūrė juo besirūpinančią darbo grupę, kuriai vadovauja pats G.Babravičius.
Paskutinis grupės uždavinys buvo susitikimas su verslo konsultantų agentūros „Global Culture Asset Management" vadovu Thomu Krensu, kuris anksčiau vadovavo Solomono R.Guggenheimo fondui. Konsultantų pasiūlymų darbo grupė esą kol kas nesvarsto, nes atostogauja. Apie šių derybų eigą esą visuomenė plačiau neinformuojama todėl, kad nėra galutinių susitarimų, tik „juodraštiniai", kuriuos neva reikėtų plačiai komentuoti.
Už studiją jau sumokėta 200 tūkst. litų
Taip pat aišku, jog už 5 mln. kainuojančią projekto galimybių studiją sostinės savivaldybė šiemet jau sumokėjo Solomono R.Guggenheimo fondui per 200 tūkst. litų. G.Babravičius savo ruožtu tikino, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų į šį šimtus milijonų litų pareikalausiantį projektą kol kas nėra investuota, tačiau anksčiau esą buvo privataus kapitalo investicijų.
„Kol tie sunkmečiai nebuvo palietę mūsų ekonomikos, buvo privačių rėmėjų pinigų išleista. Aš šitais santykiais dar nesidomėjau, nes man vadovaujant šitai darbo grupei ir esant naujai valdančiajai daugumai, buvo išleista apie 200 tūkst. litų tikslinių lėšų, gautų iš Vyriausybės Vilniaus konkurencingumo didinimui", - teigė jis.
G.Babravičius: tikslūs skaičiavimai neatlikti
Anksčiau buvo kalbama, kad projektas turėtų atsieiti 260 mln. litų, tačiau G.Babravičius teigė, jog ši suma esą „paimta iš kepurės", nes jokie tikslūs skaičiavimai neatlikti.
Vicemero teigimu, „viešosios paskirties" pastatas prie Neries turėtų atsirasti dėl to, kad taip nusprendė Vilniaus savivaldybės taryba. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kodėl šimtus milijonų ketinama skirti muziejui, o ne renginiams ar teatrui skirtai erdvei.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje už tokią sumą turėtų atsirasti būtent Guggenheimo, o ne kitokio tipo muziejus, pavyzdžiui, kaip pasaulyje žinomi „Tate" muziejai Londone, G.Babravičius taip pat neatsakė, kodėl iki šiol apie tai nebuvo kalbėta. Dar vieną alternatyvą numatomam projektui - galimybę ne pirkti svetimą prekės ženklą, šiuo atveju Guggenheimo, o kurti unikalų lietuvišką - G.Babravičius atmetė kaip dar brangesnę.
„Skaudžiausia projekto vieta nacionalinio „brendo" išsiugdymas. Pasakykite, kaip jį išsiugdyti ne per kokį nors "Trojos arklį", per kurį galbūt patektume į kažkokią kitą orbitą. (...) Dabar tą nacionalinį produktą išvystyti labai sunku ir daugiau lėšų reikia nei statyti Guggenheimo muziejų", - kalbėjo jis.
Vicemeras taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl šis, anot jo, per 3-4 metus atsipirkti turintis projektas nepaliekamas verslininkams, o į jį norima kišti mokesčių mokėtojų pinigus. Guggenheimo fondo atstovų beveik prieš metus pateiktoje galimybių studijoje teigta, kad muziejus atsipirktų per trigubai ilgesnį laikotarpį - 8-9 metus.
Nemokama nusistatyti prioritetų
G.Babravičius galiausiai sutiko su tuo, kad nesugebama nustatyti prioritetų kultūriniams ir kitiems objektams, kurie stovi neužbaigti, pavyzdžiui, stringantys Valdovų rūmai ar Nacionalinis stadionas.
„Mes nesugebame apsispręsti dėl prioritetų, todėl iš savo pusės aš galiu pažadėti, kad jei nebus visiškai aiškus finansavimo modelis, negalima pradėti jo statyti, nes nebaigtų statybų gausa tai įrodo", - tikino jis.
Be to, kodėl parinktas būtent toks muziejaus modelis, kiek lėšų jam prireiktų, kada jis turėtų atsirasti ir ar apskritai atsiras, neaišku ir tai, ką konkrečiai ketinama jame eksponuoti. G.Babravičius užsiminė apie savo idėjas jame pristatyti "Fluxus" judėjimo kūrybą, litvakų paveldą, „pritraukti" „Google" laboratoriją, kurie galėtų atsirasti ir bet kuriame kitame muziejuje.
Paklaustas, kodėl lietuvių, „Fluxus" judėjimo atstovų Jurgio Mačiūno ir Jono Meko, menas iki šiol neeksponuojamas kituose muziejuose, G.Babravičius atsakė, kad tai esą susiję su negalutinai išpirkta jų kolekcija.
„Dalis apmokėta, dalis parvežta, bet mažiau vertinga. (...) Problema tai, kad ji neįgyta - dalis neapmokėta, iš akies gal kokie 5 mln. litų nesumokėti iš bendros sumos. Sąlygos pirkimo gali padaryti taip, kad mes būsime įsigiję menkavertę dalį, o dėl netesybų pasekmės gali būti, jog liksime su nosimi", - kalbėjo jis.
Anksčiau skelbta, kad irakiečių kilmės architektės iš Londono Zahos Hadid suprojektuotas „Hermitage/Guggenheim Vilnius" muziejus, prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų. Tuomet teigta, kad muziejaus statybos kainuos apie 260 mln. litų.
