Griaunami Profsąjungų rūmai skendi įtarimų dulkėse

Įžvelgia gudrią schemą

R. Žemaitaitis teigė jau prieš kurį laiką atkreipęs dėmesį į sumanią schemą, kuria naudojasi viešuosius konkursus laimėjusios įmonės, mėgindamos kuo greičiau išsiurbti iš užsakovų pinigus, o jei pavyks, pareikalauti ir papildomų. Esą neretai būna, kai įmonės, laimėjusios konkursus, skuba teikti atliktų darbų aktus, kad užsakovas sumokėtų, bet iš esmės būna tik tvorą aplink statybvietę aptvėrusios.

„Tarkime, darbams skirtas milijonas eurų, įmonė apsitveria tvora už kokius 30 tūkst. eurų, o aktus pateikia už 200 tūkst. Niekas praktiškai netikrina, už kokius darbus pasirašyti pirmieji aktai ir ar jie galėjo kainuoti tokius didžiulius pinigus. O susizgrimba tada, kai prasideda pretenzijos ir papildomų lėšų reikalavimai, – dėstė R. Žemaitaitis. – Mano galva, tokių aferų pilna visoje Lietuvoje. Įmonės šiose procedūrose yra pakankamai įsigudrinusios, o valstybės institucijos nesiima priemonių, neanalizuoja galimų schemų, todėl ir neužkertamas kelias pelnytis iš valstybės užsakymų.“

Anot jo, čia neblogai prasisuko ir jau minėta „Irdaiva“, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje, kur turėjo nugriauti poilsio namus ir pastatyti naują pastatą. Nugriaut nugriovė, o paskui visą vasarą duobė prastovėjo, dabar – bankrotas. O pinigai išplaukė, savivaldybė turi ieškoti lėšų statyboms, skelbti naujus konkursus, nes bankroto metu vargiai ar pavyks ką atgauti.

„Analogijų matau ir Vilniuje, pirmiausia, su Lazdynų baseinu, nes objekto baigtumas ten yra koks 40 proc., o pinigų „įsisavinimas“ gal dvigubai didesnis. O dėl tų griovimo darbų apskritai kažkokia migla – argi dar nepasimokyta su baseinais, kad laimi vėl tų pačių „Irdaivos“ akcininkų, tik jau kita įmonė, pateikusi 0,5 mln. eurų brangesnį pasiūlymą? Laimėjusi pasitelkia kompaniją, kuri tais griovimo darbais užsiima, ir dar savam subrangovui pajamas užtikrina. Manau, savivaldybės auditoriams išaiškinti šituos miglotus sandorius gali kvapo neužtekti. O štai Finansų ministerija turėtų įvertinti pačios Vilniaus savivaldybės elgesį ir, svarstant klausimus dėl lėšų kitiems metams, siūlyti mažinti skiriamas sumas.“

Kvalifikacijos „kabliukai“

Buvusius Profsąjungų rūmus sulyginti su žeme už 0,5 mln. eurų pigesnę kainą pasiūliusio konsorciumo atstovas Giedrius Masalskas „Vilniaus dienai“ teigė, kad teismui teikė ieškinį dėl, jų nuomone, nepagrįsto jungtinės veiklos partnerių – UAB „Viadukas“ ir jo paties vadovaujamos UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ - pašalinimo iš konkurso.

Šiemet mus samdė Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos – visi tie užsakovai turbūt yra pažeidėjai.

„Perkančiosios organizacijos „kabliukas“ buvo mūsų kvalifikacija, neva negalime dirbti kultūros paveldo teritorijose. Bet į teismą mes einame „apsiginklavę“ oficialiais Kultūros paveldo departamento ir Aplinkos ministerijos išaiškinimais, kad iš tiesų galime dirbti tokiame objekte, kaip buvę Profsąjungų rūmai, – tvirtino G.Masalskas. – Mūsų partnerio UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatas suteikia teisę dirbti kultūros paveldo statiniuose, o nuo 2017 m. pasikeitus įstatymui, pasikeitė į atestatus rašoma formuluotė: „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje“. Iki 2017 m. išduotuose kvalifikacijos atestatuose išlikusi senoji formuluotė, bet jie yra galiojantys ir jokie teisės aktai neįpareigojo įmonių atestuotis iš naujo. Šiemet mus samdė Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos – visi tie užsakovai turbūt yra pažeidėjai, jeigu paskutinė pozicija, kurios laikosi Vilniaus vystymo kompanijos pirkimų komisija, būtų teisinga.“

Kvalifikacijos atestatus išduodančios valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenų bazėje kiekvienas besidomintis gali rasti visų čia paminėtų statybos bendrovių dokumentus. Įdomiausia, kad jų visų atestatuose įrašyta ta pati frazė: „kultūros paveldo statiniai“, o skiriasi tik dokumentų išdavimo laikas. UAB „Viadukas“ atestatą gavo 2013 m. balandį, „Statybų kodas“ – tų pačių metų kovo pabaigoje, o „Irdaiva“ – 2015 m. gruodžio pabaigoje.

Pasak G.Masalsko, jo vadovaujama įmonė retai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, dažniau atlieka griovimo darbus privačioms įmonėms, pavyzdžiui, prekybos tinklams, statybų bendrovėms. Tačiau yra grupė įmonių, kurios įsimiklinusios dalyvauti vien valstybės ar savivaldybių pirkimuose, o tai iškreipia rinką.

„Manytume, kad įstatyme galėtų atsirasti nuostata, kad jeigu įmonė nori dalyvauti viešojo sektoriaus pirkimuose, atlikti valstybei darbą už kažkokią pinigų sumą, turėtų panašų darbą už panašią pinigų sumą būti atlikusi ir privačiam sektoriui. Tada, manau, į viešuosius pirkimus ateitų ir daugelis normalių statybininkų, ir kainos taptų normalesnės.“

Skaidrumu neabejoja

Savivaldybės administracijos direktorius ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ valdybos narys P. Poderskis „Vilniaus dienai“ teigė, kad šiuo metu nebeturi abejonių dėl skaidrumo perkant Profsąjungų rūmų griovimo darbus, nes situaciją aiškinosi dar tuomet, kai pralaimėjusioji pusė kreipėsi į teismą.

„Pirkimo procedūros buvo sustabdytos rugsėjo pradžioje, gavus UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pirmąją pretenziją, paskui jos buvo atnaujintos, o kai teismas atmetė ieškinį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjome pasirašyti sutartį su laimėtoju“, - dėstė P.Poderskis, atkreipęs dėmesį, kad pagal įstatymą komisija negalėjo patikrinti, kokia buvo pašalinto tiekėjo siūlyta tikroji darbų kaina, juolab kad Profsąjungų rūmų griovimo biudžetas buvo plačiai skelbiamas, netgi centų tikslumu.

Jis taip pat nemato pagrindo sieti dabartinę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su „Irdaiva“ ir jos akcininkais, kadangi savivaldybės bendrovės sudėtis, palyginti su laikotarpiu, kai vyko skandalai, labai pasikeitusi.

„Sunku suprasti, kaip gali būti metami kaltinimai „Vilniaus vystymo kompanijai“ dėl kažkokio neva „Irdaivos“ protegavimo, kai ta pati „Vilniaus vystymo kompanija“ iš esmės ir nužudė „Irdaivą“ su griežta Lazdynų baseino priežiūra, – mano P. Poderskis. – Ši bendrovė yra savivaldybės statybų projektų valdytoja, atsakinga už statybų portfelio projektų realizavimą, todėl ir buvusių Profsąjungų rūmų griovimo darbus pavesta pirkti būtent jai. Pinigai šiemet buvo sumažinti, siekiant išvengti rizikos, kad dėl ko nors užtrukus darbams, negalėsime jų panaudoti. Bet panašu, kad darbus vis tik suspėsime atlikti, rangovas „Vaidva“ dirba ypač greitai. O jeigu griovimas pavyks šiemet, apmokėjimai bus kitais metais, ir tiek.“

Jis nesiėmė spėlioti, kieno lėšomis – „Vilniaus vystymo kompanijos“ ar pačios savivaldybės biudžeto – turėtų būti apmokami griovimo darbai, jeigu būtų nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai ir iš savivaldybės būtų atimta valstybės dotacija: „Teismas dėl viešųjų pirkimų gali užtrukti iki 2 metų, kaip jis baigsis - spekuliuoti nesiimu, na, o pasekmės bus tokios, kokias teismas konstatuos.“

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

nieko baisaus

nieko baisaus portretas
Tiesa, mūsų atveju Vilniaus savivaldybė irgi leido neskelbti konkurso, nors name savivaldybei priklauso 10 socialinių būstų.Be jokio rangos konkurso Viešųjų pirkimų portale, sutartis tarp namo administratoriaus ir su juo susijusiu rangovo buvo pasirašyta paprastuoju būdu. Savivaldybei, valstybei, BetaLT ir visoms kitoms atsakingoms institucijoms viskas atrodo gerai. :)

nieko baisaus

nieko baisaus portretas
Čia tik Žemaitaitis. :) Bet kad Vilniaus savivaldybė itin pakančiai žiūri į pažeidinėjamus terminus, tai irgi faktas. Mūsų atveju 1 metų renovacijos terminas ištįso iki 3 metų, darbai atliekami ne itin kokybiškai, bet Vilniaus savivaldybei viskas gerai. Ji ramiausiai mokėjo kompensacijas už apdraskyto ir įmirkusio namo(lauko) šildymą ir nereiškė jokių priekaištų rangovui, dargi jį visokeriopai gynė. Namas iki šiol nebaigtas, nors stende nurodyta darbų pabaiga 2018 metų sausis. :)
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių