Globos įstaigų vaikai ir ligoninėse lieka vieni

Dėl nežmoniško elgesio su vaikais, kurie ligoninėse paliekami vieni, kasmet kyla pasipiktinimo bangų, bet situacija nesikeičia - smurto šeimoje atveju į sveikatos priežiūros įstaigas atvežtais vaikais ir kūdikiais, kurie neturi tėvų, ligoninėse rūpinasi nebent savus vaikus slaugantys žmonės.

Paimtiesiems iš tėvų pakeliui į kūdikių namus privalomai tiriama sveikatos būklė. Antrą kartą tokie vaikai ligoninėje tiriami prieš jiems patenkant į globėjų šeimas.

„Deja, sistema nenumato galimybės vaikų namų darbuotojams būti su mažyliais ligoninėje, nebent tai būtų keli kūdikiai iš tos pačios institucijos. Slaugytojos, kad ir kaip joms skaudėtų širdį dėl tokių vaikų, turi dirbti savo darbą. Todėl tie vaikučiai ligoninėse būna vieni“, - Eltai sakė nevyriausybinės organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai” steigėja, 7 metus šiai organizacijai vadovavusi Indrė Vileitė.

Drauge su Mariana Sutkiene, kuri nuo 2005 metų savanoriauja ir dirba nevyriausybinėse organizacijose, Indrė sugalvojo būdą, kaip kartą ir visiems laikams išspręsti šią problemą.

„Siūlome sukurti tinklą apmokytų asmenų, kurie reguliariai lankytų be tėvų ar globėjų likusius vaikus ligoninėse visą vaiko hospitalizavimo laikotarpį. Jie padėtų vaikui stresinėje situacijoje, teiktų emocinį palaikymą: pažaistų, paskaitytų knygą, mažesnius vaikus ar kūdikius - panešiotų, supažindintų su aplinka, palydėtų į procedūras, jei reikia - paguostų, nuramintų ir pan. Tuo pačiu tai būtų ir pagalba ligoninės darbuotojams, kurių resursai padėti į ligoninę paguldytam ir vienam paliktam vaikui yra labai riboti“, - sakė I. Vileitė.

Pasak Indrės, rūpinantis vaiko interesais, svarbu, kad visą hospitalizacijos laikotarpį su konkrečiu vaiku būtų tas pats asmuo.

„Manome, kad ši schema sklandžiausiai ir kokybiškiausiai veiktų, jeigu apmokyti asmenys gautų atlygį už buvimą su vaiku ligoninėje. Šiuo atveju pasikliauti vien savanoriais būtų rizikinga dėl galimo „nubyrėjimo“, ribotų galimybių įsipareigoti būti su vaiku visą jo hospitalizavimo laikotarpį, dėl kitų darbinių įsipareigojimų, taip pat negalėjimo operatyviai reaguoti“, - Eltai sakė I. Vileitė.

Susikooperavusios su „Žiburio“ labdaros ir paramos fondu, nevyriausybinių organizacijų atstovės parengė bandomąjį projektą, kurį fondas pasiūlė išbandyti Vilniaus mieto savivaldybei ir Vilniaus miesto klinikinei (Antakalnio - ELTA) ligoninei.

„Būtent į šią ligoninę dažniausiai vežami vaikai iš globos įstaigų ar krizinių situacijų šeimoje Vilniaus mieste vaikų globos institucijų auklėtiniai bei vaikai dėl krizės šeimoje“, - atkreipė dėmesį I. Vileitė.

„Žiburio“ labdaros ir paramos fondas padeda vaikams, likusiems be tėvų globos, jų globėjams ir įtėviams.

„Praktinis darbas parodė, kad vis dar yra sričių, kuriose vaikų teisės nėra užtikrinamos. Vaikai gydymo įstaigose - viena jų. Institucijose globojami vaikai hospitalizavimo atveju gydymo įstaigoje neretai paliekami vieni, stresą keliančioje situacijoje, be suaugusiojo priežiūros, išskyrus gydymo įstaigos personalą, kuris pasirūpina tik fiziniais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į tai siūlome naują paslaugą, kurios tikslas - užtikrinti reguliarų buvimą su vaikais, likusiais be tėvų ar globėjų, jų buvimo gydymo įstaigoje metu“, - kreipimesi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių teigia fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova.

Fondas, drauge su iniciatyvos autorėmis pakvietė Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiauti, siūlydamas pabuvimą su vaikais ligoninėse įtraukti į globėjų centrų teikiamų paslaugų sąrašą.

2017 metų gruodžio mėnesio duomenimis, Vilniaus kūdikių namuose, savivaldybės vaikų globos įstaigose, valstybiniuose vaikų globos namuose, nevyriausybiniuose vaikų globos namuose buvo globojami 254 vaikai iki 14 metų amžiaus.

Susirgusieji hospitalizavimo atveju neretai buvo paliekami ligoninėje vieni.

„Ši problema vis iškyla žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose ir sulaukia pasipiktinimo, bet ne pokyčių ar konkrečių sprendimų“, - atkreipė dėmesį I. Vileitė.

Kaip rodo globos institucijų globotinių gydymo ligoninės statistika, 2017 metais ligoninėse gydėsi 52 vaikai iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 20,8 dienos), 4 vaikai iš Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 9,2 dienos), 25 vaikai iš „Vilniaus SOS vaikų kaimo” (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 6 dienos).

Dar 35 vaikai į Antakalnio klinikinę ligoninę atvežti ištikus krizinei situacijai šeimoje dėl smurto, girtavimo ir pan.

„Mes juos vadiname niekieno vaikais, todėl taip pavadinome projektą, kurio tikslas būtų užtikrinti reguliarų buvimą bei emocinį palaikymą kūdikiams ir vaikams, kai jie vieni atsiduria ligoninėse. Mes siūlome apmokyti ir koordinuoti asmenis, kurie reguliariai lankytų kiekvieną vaiką visą jo hospitalizavimo laikotarpį“, - sakė Eltos pašnekovė.

Kaip pabrėžė I. Vileitė, sėkmė priklausytų nuo sklandaus bendradarbiavimo su ligonine - bandomojo projekto metu su Vilniaus miesto Antakalnio klinikine ligonine, o vėliau ir su kitomis ligoninėmis Lietuvoje, kurios įsipareigotų laiku nukreipti apmokytus žmones pas hospitalizuotus vaikus.

Paliktas vienas vaikas jaučia baimę, nerimą ir tai be viso kito pablogina jo sveikimo procesą.

„Svarbu užtikrinti ne tik tai, kad vaikams, atsižvelgiant į jų emocinius poreikius, būtų laiku suteiktos kokybiškos paslaugos, bet ir palydėti, palaikyti apmokytus žmones, kad jie „neperdegtų“, nebūtų didelės kaitos. Tam pasitarnautų papildomi mokymai, supervizijos, savigalbos grupės“, - vardijo I. Vileitė.

Jei Marijanos ir Indrės iniciatyva sulauks palaikymo, specialiai apmokyti žmonės ligoninėse prižiūrės vaikų globos institucijų auklėtinius iki 12 metų amžiaus, taip pat šeimose augančius vaikus iki 2 metų, paguldytus į ligoninę dėl krizės šeimoje ir šeimose augančius vaikus iki 12 metų amžiaus, paguldytus į ligoninę dėl šeimoje patirto smurto.

Ateityje planuojama šią iniciatyvą pritaikyti ir kituose miestuose.

„Niekieno vaikų problema - ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybės rūpestis“, - įsitikinusi Seimo Savižudybių ir smurto komisijos narė Dovilė Šakalienė.

„Man labai keista, kad ši vaiko teisių apsaugos sritis iki šiol - pilka zona. Įstatymais ribodami vieno vaiko namuose palikimą mes akcentuojame ne tik jo fizinius poreikius, bet ir emocinius, socialinius. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją esame aiškiai apibrėžę bazinius vaiko poreikius, būtinus jo sveikam vystymuisi ir saugumui užtikrinti, tačiau man neaišku, kodėl sveikatos priežiūros institucijose paliekam kūdikį ar mažylį ištisas valandas vieną. Tai nėra normalu. Mes neužtikriname bazinio vaiko poreikio jaustis saugiai. Kūdikiui ar mažyliui nepakanka pakeisti sauskelnių, kas kelias valandas pamaitinti ir atlikti medicinines procedūras, nes paliktas vienas vaikas jaučia baimę, nerimą ir tai be viso kito pablogina jo sveikimo procesą“, - sakė tokį elgesį smurtui prilyginanti Seimo narė.

D. Šakalienė pabrėžė, kad kūdikiui, vaikui būtinas kontaktas su žmogumi.

„Geriausia, kai tas žmogus yra mama ar tėtis. Su vaikais iš globos namų ryšį turi palaikyti juos auginančios auklėtojos. Jeigu ir to nėra galimybės padaryti vaikui susirgus, reikia užtikrinti, kad kitas suaugęs žmogus jį panešiotų, su juo pabendrautų, pabūtų, pažaistų, nes taip užtikrinama vaiko teisės į sveiką vystymąsi ir emocinį saugumą“, - sakė D. Šakalienė.

Kaip tik dabar su mamomis parlamentarė sakė analizuojanti konkrečius atvejus ir matanti, kaip dažnai vaiki ligoninėse ištisas valandas verkia.

„O jau visai blogai - kai nustoja verkti, nes vaikai nebesitiki, kad kažkas prieis. Tai rodo, kad sutrinka kūdikio ar vaiko saugus prieraišumas ir tai - viena dažniausiai pasitaikančių problemų, kai mes kalbame apie globos namuose augančius vaikus“, - atkreipė dėmesį D. Šakalienė.

Saugaus prieraišumo sutrikimas apsunkina vaiko galimybę paskui užmegzti gilų emocinį ryšį su kitu žmogumi, gali apsunkinti jo galimybes kurti šeimą.

„Tokiam žmogui paskui gali būti sunku turėti normalią šeimą, nes jam sunku prisirišti, pasitikėti kitu žmogumi, tikėti, kad kitas žmogus su juo palaikys nuolatinį ryšį ir niekur nedings. Palikimo baimė - viena labiausiai traumuojančių vaiką, kai jis būna paliktas ilgą laiką vienas“, - sakė Seimo narė.

Praktinis sprendimas, kurį bandys siūlyti M. Sutkienė, I. Vileitė, „Žiburio“ fondas ir D. Šakalienė, bendradarbiaudama su Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku - nevyriausybinių organizacijų apmokomi žmonės, kurie už simbolinį atlygį, D. Šakalienės žodžiais, „padengtų“, kas netelpa į slaugos vaikams sveikatos priežiūros įstaigose reglamentavimo ribas.

„Mūsų sveikatos priežiūros sistema vis dar akcentuoja žmogaus fizinius poreikius, tačiau ignoruoja emocinius ir socialinius. Kol ši spraga neužpildyta, manau, paprastesnis kelias - apmokyti žmones, kad jie galėtų rūpintis tėvų neprižiūrimais vaikais ligoninėse. Savanorystė nebūtų geras pasirinkimas, nes mažam vaikui didelė suaugusių žmonių kata taip pat nėra gerai, nesuteikia taip jam reikalingo saugumo jausmo. O pagal mūsų modelį, apmokytas žmogus įsipareigotų su vaiku būti visą jo gulėjimo ligoninėje laiką ir atvykti, kai tiktai reikės“, - sakė Seimo narė.

Kaip pabrėžė D. Šakalienė, pačios jautriausios vaikų kategorijos - nuo gimimo iki 12 mėnesių ir nuo 12 mėnesių iki 3 metų. „Šituo metu buvimas vaikui buvimas be suaugusiojo priežiūros - didžiausia trauma“, - pabrėžė ji.

Paklausta, kada realiai vaikai ligoninėse sulauktų pagalbos, D. Šakalienė vylėsi, kad metų viduryje iš naujo persvarstant biudžetą antrajai metų pusei Vilniaus miesto savivaldybės taryba ras lėšų ir dar šiemet pradės įgyvendinti iniciatyvą.

„Norėtume pradėti kuo greičiau - ir taip jau ilgai ši problema yra be sprendimo. Turime planą, komandą. Idėjai įgyvendinti trūksta tik finansinio palaikymo, tad kviečiame „niekieno vaikams” neabejingus žmones prisidėti”, - kvietė projekto iniciatorės, nevyriausybininkės mamos Indrė ir Marijana.

Paremti „niekieno vaikus“ galima pervedant paramos į banko sąskaitą LT064010051004226675, gavėjas „Žiburio labdaros ir paramos fondas”, mokėjimo paskirtis -niekieno vaikams.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Neisradinekit dviraciu.

Neisradinekit dviraciu. portretas
Didesnius gali ir savanoriai palepinti,o kudikiam kokiu dar apmokyti mamu.Paskirti papildomai slauguciu ir jom moketi.Juk niekas uz aciu diena nakti nesedes.

Anonimas

Anonimas portretas
Dar vienas pinigu taskymas.Manau paskelbus ,kad reikalingas prieziura vaikui ligoninej atsirastu savanoriu.Kudikius gali ir slaugutes priziureti .Papildomai jom moketi.Nueiciau jei paskelbtu ir pasirupinciau vaikuciu.

AS

AS portretas
Kudikiam reikia gal pastovaus zmogaus.O jau kokiem keturmeciam galima ir savanoriai pasirupinti.Tik turetu buti viesinama ,kad siuo momentu reikalingi savanoriai.Ir manau ju atsirastu.Atsirastu ivairiuose miestuose.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių