Gegužės 9-osios minėjimas Vilniuje: mažiau pompastikos ir nuoskauda dėl sovietinių paminklų

Nuo antradienio ryto kelios dešimtys žmonių apsilankė prie anksčiau buvusių, tačiau praėjusių metų gruodį nukeltų skulptūrų sovietų kariams –  jie renkasi daugiausiai pavieniui, be didesnės pompastikos, kuri buvo būdinga ankstesniems minėjimams iki Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Atvykusieji vieni kitus sveikina su Pergalės diena, o žuvusiuosius pagerbia daugiausia raudonais gvazdikais.

Dalis mininčių „Pergalės dieną“ pasisako ir dėl karo Ukrainoje, kaltindami dėl to ne Rusiją, o Vakarus. Kai kurie jų taip pat reiškia nuoskaudas dėl nukeltų sovietinius karius vaizduojančių stelų.

Ant pakylos, kur anksčiau buvo skulptūros sovietų kariams, atsistojęs vyras laikė iškėlęs plakatą su užrašu „Čia stovėjo paminklas žuvusiems antifašistams, jį nugriovė fašistų gynėjai.“

Policijos pareigūnai teiravosi vyro, ar šis apie vieno asmens iniciatyvą pranešė Vilniaus savivaldybei, prašė jo nulipti, tačiau jis atsisakė tai padaryti.

Įvykį stebėję ir į minėjimą atvykę žmonės, pasišalinus pareigūnams, ėmė ploti, skanduoti „ačiū.“

Į Antakalnio kapines atvykęs Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad pareigūnai situaciją fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis, spręs klausimą dėl teisenos pradėjimo.

71-erių pensininkas Genrikas Andrijevskis sakė švenčiantis ir gegužės 8-ąją, kuomet karo pabaigą mini Vakarai, ir 9-ąją.

„Aš gyvenu, jūs gyvenat dėl to, jie už mus kariavo prieš fašizmą už laisvę“, – BNS kalbėjo jis.

Sovietinių skulptūrų nuėmimą jis vadino „grynu vandalizmu“, o karą Ukrainoje – „sukurtą Amerikos, o ne Rusijos“.

„Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. O Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokia laisvę? Už laisvę buvo 1990-ais, 1991-ais, tai kokį velnią dabar?“ – kėlė klausimą jis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Minėjimas vyksta stebint policijos pareigūnams, šie, kaip ir pernai, vertina, ar besirenkantieji nesegi uždraustos sovietinės simbolikos – Georgijaus juostelių, tai yra populiaraus juodos ir oranžinės spalvų ženklo tarp mininčiųjų Pergalės dieną. Jas demonstruoti Seimas uždraudė po Rusijos invazijos Ukrainoje.

Ir anglai kišasi, ir visi kišasi, tik kad Rusija nukentėtų. O Ukraina ginasi taip, kaip jie galvoja, už laisvę, bet kokia laisvę? Už laisvę buvo 1990-ais, 1991-ais, tai kokį velnią dabar?

Buvusio paminklo vietoje – ir Rusijos bei Baltarusijos ambasadų vainikai, čia skamba ir sovietinę pergalę šlovinančių dainų įrašai.

56-erių Andrejus sakė, kad šią dieną „Tarybų armija išlaisvino Europą nuo fašizmo“.

„Senukai kariavo, konclageriuose buvo“, – BNS kalbėjo jis.

Paklaustas, kaip vertina, kad sovietinės skulptūros buvo nuimtos, Andrejus citavo XIX amžiaus imperinės Vokietijos kanclerį Ottą von Bismarką.

„Aš jau šiandien sakiau tą frazę, kažkada Bismarkas pasakė, kad žmonės, kurie nuneša paminklus praeities, neturi ateities. Čia visur apie viską“, – BNS sakė jis.

Tuo metu 62-iejų pensininkė Olga Kolesnikova BNS kalbėjo, kad gegužės 9-ąją mirė jos senelė, kurios „sūnų, žentą ir anūkėlį nužudė fašistai“.

Ant kaklo pasikabinusi senelio, kariavusio Pirmajame pasauliniame kare 1914-aisiais, portretą, O. Kolesnikova sovietinių skulptūrų nuėmimą vadino išniekinimu.

„Kadangi pas mane pusę giminių žuvo, man nesvarbu, ar dabar kovoja, ar tada, visi žmonės, visų gaila ir visų reikia gailėti. Čia atminimas visų žuvusiųjų, aš taip skaitau“, – BNS sakė 77-erių pensininkė Olga Šalkina, paklausta, kodėl mini gegužės 9-ąją.

Aš manau, kad negražiai padarė, negalima buvo šitų liest ir viskas. Arba Petros Cvirkos...

Paklausta, kas, jos nuomone, pradėjo karą Ukrainoje, moteris sakė nenorinti į tai gilintis ir pridūrė, kad „visų žmonių gaila.“

Sovietinių skulptūrų nuėmimą O. Šalkina tvirtino vertinanti neigiamai.

„Aš manau, kad negražiai padarė, negalima buvo šitų liest ir viskas. Arba Petros Cvirkos... (skulptūrą nuimti – BNS) irgi negalima. Dabar ką ten ta bendruomenė žydų, jie ten betvarkes daro, ten šokiai, ten triukšmas“, – kalbėjo ji.

Priešpiet Antakalnio kapinėse apsilankęs buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas, paklaustas, ar jo nuomone dera švęsti Sovietų sąjungos pergalę Rusijai vykdant karą Ukrainoje, žurnalistams tvirtino tikintis Kremliaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino naratyvu, jog Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija“, o karą esą sukėlė grėsmę Rusijai keliantis Kyjivas ir NATO.

„Ne mes NATO stūmėme čia prie Rusijos, o NATO čia atėjo (...). Aš nematau tokių aukų, mes nešaudom civilių, o jie šaudo“, – pareiškė jis.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.